Pastaraisiais dešimtmečiais augalinė mityba siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, 2 tipo diabeto bei nutukimo rizika. Vis dėlto nauji moksliniai duomenys rodo, kad labai vyresniame amžiuje – sulaukus 80 metų ir daugiau – organizmo poreikiai keičiasi taip, jog visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas kai kuriems žmonėms gali tapti iššūkiu siekiant išlaikyti sveiką kūno svorį, raumenų masę ir bendrą gyvybingumą.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti prieštaringa, nes augalinė mityba ilgą laiką laikoma viena palankiausių sveikatai. Jos nauda siejama su didesniu skaidulų kiekiu, mažesniu sočiųjų riebalų vartojimu ir geresniais metaboliniais rodikliais. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad mitybos poveikis sveikatai labai priklauso nuo amžiaus ir bendros organizmo būklės.
Senstant natūraliai mažėja energijos sąnaudos, lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja apetitas, o raumenų masė ir kaulų tankis ima nykti. Dėl šių pokyčių vyresniems žmonėms tampa sunkiau suvartoti pakankamai kalorijų ir baltymų, ypač jei mityba yra labai ribojanti. Todėl labai garbiame amžiuje prioritetu tampa ne vien lėtinių ligų prevencija, bet ir nepakankamos mitybos, išsekimo bei raumenų silpnėjimo prevencija.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad mažesnė tikimybė sulaukti itin garbaus amžiaus buvo pastebėta ne tarp visų augalinę mitybą pasirinkusių senjorų, o būtent tarp tų, kurie buvo per liesi arba patyrė nepakankamą mitybą. Tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurių kūno svoris išliko normalus, tokios sąsajos nenustatyta. Tai rodo, jog labai vėlyvame amžiuje per didelis liesumas gali būti pavojingesnis nei šiek tiek didesnė kūno masė.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad vyresni žmonės, kurie laikėsi daugiausia augalinės mitybos, tačiau saikingai vartojo žuvį, pieno produktus ar kiaušinius, turėjo panašias galimybes sulaukti 100 metų kaip ir tie, kurie valgė mėsą. Šie produktai yra svarbūs aukštos kokybės baltymų, vitamino B12, kalcio ir vitamino D šaltiniai – būtent šių medžiagų dažniausiai ima trūkti senstant.
Mokslininkai pabrėžia, kad saikingas gyvūninės kilmės produktų vartojimas labai vyresniame amžiuje gali padėti išvengti raumenų masės praradimo, silpnumo ir padidėjusios griuvimų rizikos. Tai nereiškia, kad augalinė mityba tampa nesveika, tačiau ji reikalauja gerokai kruopštesnio planavimo arba papildų vartojimo.
Pagrindinė tyrimo žinia – mityba neturėtų būti statiška visą gyvenimą. Tai, kas puikiai tinka vidutiniame amžiuje, nebūtinai bus optimalu sulaukus aštuoniasdešimties ar devyniasdešimties metų. Vyresniame amžiuje ypač svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, vitamino B12, kalcio ir vitamino D kiekį, nes šios medžiagos tiesiogiai susijusios su raumenų jėga, kaulų tvirtumu, nervų sistemos veikla ir bendra savarankiškumo išsaugojimu.
Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad augalinė mityba ir toliau gali būti sveikas pasirinkimas, tačiau labai vyresniame amžiuje ji turi būti lanksti, individualiai pritaikyta ir orientuota ne tik į ligų prevenciją, bet ir į organizmo stiprumo, energijos bei gyvenimo kokybės išlaikymą.
