Bundesveras spartina darbus prie slaptos hipergreito kosminio lėktuvo programos, kuri gali iš esmės pakeisti karinių ir mokslinių krovinių iškėlimo į orbitą būdą. Vokietijos ginkluotosios pajėgos kartu su privačiu startuoliu kuria daugkartinio naudojimo hipergreitą kosminį aparatą HYTEV, pajėgų pasirengimą ir technologinį pranašumą iškeliant į visiškai naują lygį.
Bundesveras pagreitina darbus prie savo kosminės hipergreitos platformos – pagal naujausią informaciją HYTEV sistema (angl. Hypersonic Test and Experimentation Vehicle) orbitą turėtų pasiekti jau 2027 metais. Projektą įgyvendina startuolis „Polaris Raumflugzeuge“, kuris 2025 m. vasarį gavo vystymo kontraktą iš Federalinio ginkluotės, informacinių technologijų ir techninio Bundesvero aprūpinimo biuro (BAAINBw).
2019 metais įkurta įmonė šiandien vienija kelias dešimtis inžinierių ir kuria visą spektrą hipergreito skrydžio demonstratorių bei pažangių variklių technologijų. Tarp jų – demonstratoriai MIRA II ir MIRA III, lengvo kosminio laivo „Aurora“ koncepcija ir naujos kartos aerodinaminiai raketiniai „Aerospike“ varikliai, pasižymintys didesniu efektyvumu.
Pagal sutartį su Bundesveru „Polaris Raumflugzeuge“ turi suprojektuoti ir pastatyti HYTEV prototipą, tad koncepcinė stadija jau užbaigta ir projektas pereina į realaus įgyvendinimo fazę. Programos kaina neskelbiama, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad termino paankstinimas iš 2028 į 2027 metus yra išskirtinis atvejis – dažniausiai tokio masto technologiniai projektai linkę vėluoti, o ne būti užbaigiami anksčiau laiko.
Kas žinoma apie HYTEV sistemą?
Pagal pirminę koncepciją HYTEV bus dviejų pakopų hipergreito skrydžio sistema. Pirmoji pakopa – nešėjas – bus varoma dviem turboventiliatoriniais reaktyviniais varikliais ir vienu „Aerospike“ tipo raketiniu varikliu. Antroji pakopa – raketinis lėktuvas – turės skystojo kuro raketinį variklį. Abi pakopos bus bepilotės ir daugkartinio naudojimo, o tai turėtų radikaliai sumažinti eksploatacines išlaidas, lyginant su klasikinėmis vienkartinėmis raketomis.
Ypač svarbi naujovė – pirmoji pakopa kils nuo įprasto kilimo–tūpimo tako tarsi lėktuvas, ore persijungs į hipergreito skrydžio režimą, įsibėgės iki greičio, viršijančio 5 Machus, pakils į viršutinius atmosferos sluoksnius ir ten atskirs raketinį lėktuvą. Šis bus pajėgus iškelti į orbitą iki 1000 kg masės naudingąjį krovinį.
Taip Bundesveras tikisi gauti itin greitą ir lanksčią priemonę moksliniams, žvalgybiniams ar gynybiniams kroviniams į orbitą iškelti. Svarbiausia – tokia sistema galėtų startuoti iš bet kurio tinkamo oro uosto, nereikalaudama kosmodromo infrastruktūros, o valstybei suteiktų didelį operacinį savarankiškumą.
„Mūsų horizontalios starto kosminės transporto priemonės kyla iš įprastų aerodromų ir nereikalauja sudėtingos starto infrastruktūros. Dėl eksploatacijos, artimos aviacinei, ir šimtus kartų pakartotinio naudojimo mūsų kosminiai lėktuvai iš esmės pakeis kosminių skrydžių ekonomiką, kalbant apie kaštų efektyvumą, lankstumą ir saugumą“, – teigia gamintojas.
Kremlių persekiojantis košmaras
Kalbame apie iš esmės revoliucinį sprendimą, kuris nauju būdu sujungia aviacijos ir kosmoso technologijas ir leidžia operatyviai iškelti naudingąjį krovinį į orbitą tiesiai nuo klasikinio kilimo–tūpimo tako. Oficialiai kalbama apie mokslinius ir gynybinius tikslus, tačiau ekspertai primena, kad nuotaikos aplink projektą labai primena JAV sistemų kūrimą Šaltojo karo laikais.
Septintajame dešimtmetyje Kremlius buvo įsitikinęs, kad amerikiečių „Space Shuttle“ iš esmės yra orbitalinis bombonešis, pajėgus po vieno apsisukimo aplink Žemę įskrieti į atmosferą ir numesti kovinį krovinį Sovietų Sąjungos teritorijoje. Reaguodamas į tai, SSRS sukūrė savo erdvėlaivį „Buran“, kuris, nors ir pakilo į orbitą, taip ir netapo pilnai operaciniu ginklu.
HYTEV iš esmės atgaivina tą pačią košmarišką viziją – tik šįkart platformai pakanka įprasto pakilimo tako, o ne milžiniško kosmodromo. Pirmasis sistemos prototipas turėtų būti parengtas per mažiau nei dvejus metus, ir jeigu programa iš tiesų vyks pagal planą, Vokietija taps viena pirmųjų šalių pasaulyje, oficialiai turinčių tokio tipo hipergreito kosminio lėktuvo technologiją.
