Senų krūmų šalinimas iš sodo gali virsti tikru iššūkiu. Net ir nupjovus viršžeminę dalį, augalas neretai vėl atželia, o šaknys dar ilgai trukdo kasti, sodinti ar įrengti veją. Toliau rasite paaiškinimą, kodėl taip nutinka, ir keletą paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip greitai bei be sunkios technikos atsikratyti senų krūmų liekanų.
Pasitaiko, kad nupjautas krūmas po kurio laiko vėl ima augti. Taip yra dėl augalų prisitaikymo išlikti net ir pažeidus viršžeminę dalį. Šaknys kaupia vandenį ir maisto medžiagas, todėl krūmas kurį laiką gali „gyventi iš atsargų“. Nupjovus antžeminę dalį ir pašalinus augimo viršūnę, augalas patiria stiprų stresą, kuris suaktyvina miegančius pumpurus. Dažniausiai jie būna šalia stiebo ar kamieno pagrindo – iš jų labai greitai išauga nauji ūgliai.
Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurios rūšys sudaro šakninius atžalynus – nauji ūgliai išauga ne tik prie kelmo, bet ir toliau nuo jo, iš šaknų (taip elgiasi, pavyzdžiui, gudobelės, lanksvos, lazdynai). Dėl to, net ir kruopščiai pašalinus kamieną ar stambesnes šakas, krūmas vis tiek gali atželti.
Ypač problematiški yra senesni, gerai įsišakniję krūmai. Jų šaknų sistema būna plačiai išsikerojusi, giliai įaugusi ir sukaupusi daug vandens bei maisto medžiagų. Toks augalas turi pakankamai energijos vis iš naujo leisti atžalas, net jei viršžeminė dalis ne kartą šalinama.
Kaip greitai pašalinti nupjautų krūmų liekanas?
Jeigu norite atsikratyti atželiančių krūmų be sunkiųjų žemės ūkio mašinų, svarbu susilpninti ir sunaikinti kamieną bei šaknų sistemą, kad augalas nebebūtų pajėgus leisti naujų ūglių. Toliau pateikiami keli būdai, kuriuos galima nesunkiai pritaikyti buityje.
Pirmiausia likusią krūmo dalį – kelmą ar storą šaknį – reikia paruošti. Išgręžkite keliose vietose gilias skyles (kiek įmanoma gilyn į medieną ir šaknį). Į kiekvieną angą priberkite sodos (kepimo sodos) ir užpilkite actu. Tarp šių medžiagų vykstanti cheminė reakcija silpnina medienos ir žievės (liekos) struktūrą, trikdo vandens ir maisto medžiagų judėjimą.
Norėdami sustiprinti poveikį, galite apvynioti kelmą maistine plėvele, kad medžiagos ilgiau veiktų viduje ir nelabai išgaruotų. Po kurio laiko mediena tampa trapi, minkšta ir ją daug lengviau pašalinti rankomis arba kastuvu. Esant tvirtesniems, seniems kelmams, procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus.
Kitas būdas taip pat pagrįstas medžiagų veikimu per išgręžtas skyles. Išgręžkite kelme arba matomoje storoje šaknyje kelias gilesnes angas. Į jas priberskite karčiosios druskos (Epsom druska, magnio sulfatas) ir užpilkite trupučiu vandens, kad druska pradėtų skverbtis į medieną ir šaknis.
Tuomet kelmą uždenkite tamsia plėvele ar tiesiog užberkite žemėmis. Dėl didelės druskos koncentracijos augalas greičiau išdžiūsta, o šaknys ir mediena ima irti. Po kurio laiko kelmas tampa trapus ir jį lengviau išardyti bei iškasinėti.
Dar vienas metodas – amonio salietra. Ji veikia ne tiek kaip nuodas, kiek kaip medienos ir organinių liekanų irimo spartintojas. Išgręžkite skyles kelme ir šaknyse, į kiekvieną jų suberkite salietros ir lengvai sudrėkinkite.
Po to visą plotą uždenkite tamsia, nepermatoma ir neorui laidžia plėvele. Augalas, bandydamas leisti naujus ūglius, eikvos savo vidines atsargas, o šviesos stoka neleis jiems fotosintetinti ir augti. Tuo pat metu salietra spartins organinių audinių irimą, skatindama dirvožemyje gyvenančių bakterijų ir grybų veiklą. Po kelių mėnesių kelmas gerokai suminkštėja ir jį galima lengviau iškasti.
Ekologiškas ir labai veiksmingas, nors ir lėtesnis būdas – speciali medieną ardančių grybų grybiena. Tokius preparatus galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse.
Likusiame kelme ar storoje šaknyje išgręžkite keletą gilesnių skylių ir suleiskite ar įberkite į jas grybienos, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Tada vietą galima pridengti, kad neišdžiūtų ir grybiena geriau prigytų.
Procesas užtrunka keletą mėnesių ar net sezoną, tačiau yra itin veiksmingas: mediena pamažu suyra, tampa minkšta ir trapi, o likučius nesunkiai pašalinsite kastuvu ar kapliu, beveik be papildomų priemonių.
