Tvarkant sodą ar sklypą neretai tenka atsisveikinti su senais ar ligotais medžiais. Tačiau nupjovus kamieną darbas ne visada baigiasi – paliktas kelmas dažnai ima leisti naujas atžalas ir taip kelia papildomų rūpesčių.
Idealiu atveju kelmas būtų pašalinamas iš karto, tačiau praktikoje tai ne visuomet įmanoma. Kelmų rovimas technika kainuoja nemažai, o rankinis šaknų kasimas reikalauja daug laiko ir fizinių pastangų, todėl kelmai dažnai paliekami natūraliai irti.
Vis dėlto kai kuriais atvejais vietoj irimo pasirodo netikėtas gyvybingumas. Nupjautas medis bando atsinaujinti, nes jo šaknų sistema tebėra gyva, sugeria vandenį ir maisto medžiagas bei skatina naujų ūglių augimą.
Ypač dažnai atželia lapuočių medžių kelmai. Tokį gebėjimą turi gluosniai, tuopos, robinijos, taip pat kai kurie vaismedžiai, pasižymintys stipriomis ir giliai išsišakojusiomis šaknimis. Atžalų tikimybė dar didesnė, jei po kirtimo kelmas nebuvo apsaugotas ar apdorotas.
Patikimiausias būdas galutinai išspręsti problemą – pašalinti kelmą kartu su šaknų sistema. Tai galima patikėti specialistams arba atlikti savarankiškai, tačiau ne visada šis sprendimas yra realus ar patogus.
Jei kelmo šalinti nėra galimybės, galima sutelkti dėmesį į atžalų slopinimą. Vienas paprasčiausių metodų – nuolatinis jų kirpimas. Ūglius reikia šalinti kuo arčiau žemės ar kelmo, vos tik jiems pasirodžius.
Reguliarus atžalų šalinimas ilgainiui silpnina šaknų sistemą. Nors pradžioje ūgliai gali dygti gausiai, su kiekvienu sezonu jų turėtų mažėti, kol galiausiai kelmas praras gyvybingumą.
Kitas veiksmingas būdas – kelmo ir aplinkinio ploto uždengimas. Tam tinka tamsi plėvelė, tentas arba storas mulčio sluoksnis iš žievės, šiaudų ar pjuvenų. Be šviesos ir oro atžalos palaipsniui nunyksta.
Dar viena natūrali priemonė – konkurencijos sukūrimas. Šalia kelmo galima pasodinti stiprius, greitai augančius krūmus, kurie konkuruos dėl vandens ir maisto medžiagų, taip slopindami atžalų augimą.
Visi šie metodai reikalauja laiko ir kantrybės. Rezultatai paprastai pasimato tik po kelių sezonų, todėl svarbu būti nuosekliems ir nepasiduoti per anksti.
Kraštutiniu atveju galima griebtis cheminių priemonių, tačiau jos turėtų būti naudojamos itin atsargiai. Herbicidai gali paveikti aplinkinius augalus ir dirvožemį, todėl prieš naudojimą būtina atidžiai perskaityti instrukcijas.
Dirbant su cheminėmis priemonėmis svarbu pasirūpinti apsauga – mūvėti pirštines, dėvėti tinkamus drabužius, apsauginius akinius ir kaukę. Atsakingas požiūris padės apsaugoti ne tik sodą, bet ir savo sveikatą.
