Kinijoje esančiame archeologiniame Sigo u (Sigo) komplekse aptikti sudėtingi priešistoriniai darbo įrankiai privertė mokslininkus iš naujo įvertinti nusistovėjusias žmogaus evoliucijos sampratas.
Archeologiniai kasinėjimai Danziankou vandens telkinio rajone atskleidė, kad žmogaus protėviai technologiškai pažangius akmeninius įrankius naudojo jau prieš 160–72 tūkst. metų. Tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje vienu metu gyvavo keli stambūs homininai – Homo longi, Homo juluensis ir, tikėtina, Homo sapiens.
Gauti duomenys prieštarauja ilgai vyravusiai mokslinei nuostatai, kad Rytų Azijos senovės žmonės daug ilgiau nei Afrikos ir Vakarų Europos gyventojai naudojo paprastas, mažai kintančias akmens apdirbimo technologijas.
„Dešimtmečiais manyta, kad homininai Afrikoje ir Vakarų Europoje demonstravo reikšmingą technologinę pažangą, tuo tarpu Rytų Azijoje dominavo primityvios akmens apdirbimo tradicijos“, – aiškino ekspedicijai vadovavusi Šisia Jan.
Vienu iš svarbiausių atradimų tapo akmeninis įrankis su kotu – šiuo metu seniausias patvirtintas sudėtinių (kompozitinių) įrankių naudojimo įrodymas Rytų Azijoje. Tokie įrankiai jungė akmeninę dalį su medine ar kita rankena, todėl jų gamyba reikalavo sudėtingo planavimo, techninių įgūdžių ir supratimo, kaip padidinti įrankio efektyvumą.
„Jų buvimas liudija apie aukštą Sigo homininų elgsenos lankstumą ir išradingumą“, – pabrėžė vienas tyrimo autorių, Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto mokslininkas Dzianping Jue.
Atradimas taip pat patvirtina, kad maždaug 90 tūkst. metų laikotarpiu Kinijoje didėjo žmogaus protėvių rūšių įvairovė. Kai kurios iš šių rūšių turėjo didelės apimties smegenis, o tai sudarė biologinį pagrindą sudėtingam elgesiui ir technologijoms.
Australijos žmogaus evoliucijos tyrimų centro prie Grifito universiteto direktorius Maiklas Petraglia pažymėjo, kad Danziankou rajone rastos medžiagos rodo, jog vietos gyventojai taikė sudėtingus smulkių atskaldų ir įrankių gamybos metodus, o šie buvo naudojami itin plačiam užduočių spektrui.
„Šios technologinės strategijos, tikėtina, vaidino lemiamą vaidmenį homininams prisitaikant prie kintančių gamtinių sąlygų, kurios būdingos Rytų Azijai tuo laikotarpiu“, – pabrėžė jis.
Tyrimas rodo, kad ankstyvosios žmonių populiacijos Kinijoje turėjo kognityvinių ir techninių gebėjimų, prilygstančių jų bendraamžiams Afrikoje ir Europoje.
„Nauji duomenys iš Sigo ir kitų radimviečių rodo, kad senovės technologijos Kinijoje apėmė specialiai paruoštus branduolius, inovatyvius retušuotus įrankius ir net didelius pjaunančius instrumentus. Tai liudija kur kas turtingesnį ir sudėtingesnį technologinį peizažą, nei manyta anksčiau“, – apibendrino Šisia Jan.
