Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo subrendusią Kauno startuolių ekosistemą. Taip teigia praėjusius metus apžvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos – bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų. Brandūs startuoliai, jų vertinimu, atneš vis didesnę naudą tiek regionui, tiek šaliai.
„Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio partneriais.
Taip pat išryškėjo susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia siekti tik savo tikslų. Tai – brandos požymis, kurio link buvo einama pastarąjį dešimtmetį. Tai ir ilgametės „Tech-Park Kaunas“ veiklos bei augimo rezultatas“, – praėjusius metus apibendrino Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Romas Krušinskas.
Brandą patvirtina ir tarptautinės duomenų bei analizės platformos „Dealroom“ paskelbta Lietuvos startuolių 2025 m. ataskaita. Joje nurodoma, kad Kauno startuolių vertė 2025 m. pasiekė 1,2 mlrd. eurų – per penkerius metus ji išaugo 2,5 karto. Lietuva išlieka sparčiausiai auganti šio sektoriaus rinka Vidurio ir Rytų Europos regione.
R. Krušinskas, kartu su „Kaunas IN“ direktoriumi Tadu Stankevičiumi, „Tech-Park Kaunas“ direktoriumi Pauliumi Nezabitausku ir „NFQ Technologies” generaliniu direktoriumi Pauliumi Insoda, pasidalijo įžvalgomis apie Kauno startuolių ekosistemos tendencijas, ryškiausius laimėjimus ir prognozes 2026 metams.
Startuolių ekosistema – itin aktyvi
Kauno regiono startuolių ekosistema pastaraisiais metais buvo itin aktyvi. Vienas to indikatorių – gausybė renginių gynybos, biotechnologijų ir dirbtinio intelekto (DI) srityse.
„Vieni įsimintiniausių ir nuosekliausiai ekosistemą stiprinančių renginių – „Kaunas IN“ kiekvieną mėnesį rengiami inovatorių bendruomenės susibūrimai „Startup Social Kaunas“. Iš jų išskirčiau balandį kartu su Lietuvos verslo angelų tinklu (LitBAN) ir „Tech-Park Kaunas“ surengtą „Startup Social Kaunas #26: Investors’ Takeover“. Jame ne startuoliai pristatė save investuotojams, o patys investuotojai – startuoliams ir kvietė juos į pokalbius dėl investicijų“, – pasakojo P. Nezabitauskas.
Taip pat vyko renginių serija, skirta gynybos, kibernetinio saugumo ir kosmoso technologijoms. Savo mastu ir turiniu išsiskyrė „Ugninis skydas: misija DI 2025“. Renginio organizatoriai – „Tech-Park Kaunas“ ir Lietuvos šaulių sąjunga – subūrė apie 60 gynybos, kibernetinio saugumo ir kosmoso technologijų komandų bei entuziastų, kurie investuotojams pristatė 40 vystomų sprendimų prototipų. Renginyje dalyvavo atstovai iš NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA, Suomijos gynybos ekosistemos, Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos bei universitetų.
Didelio dėmesio sulaukė ir „Kauno startuolių apdovanojimai 2025“. Nominuotos ir laimėjusios komandos sulaukė išskirtinio žiniasklaidos susidomėjimo, jas aktyviai stebėjo investuotojai, o šventės tiesioginę transliaciją žiūrėjo apie 20 tūkst. žmonių.
Kaunas kuria pilną vertės grandinę
„Vis dėlto renginiai yra tik priemonė. Svarbiausias klausimas – ko siekiame šioje ekosistemoje? Kaunas turi didelį potencialą inžinerijos, biotechnologijų, medtech, DI ir agrotechnologijų srityse. Miestas jau dabar formuoja pilną vertės grandinę: nuo specialistų rengimo ir laboratorijų iki technologinių konceptų vystymo bei jų komercializacijos per įkurtas įmones ar investuotojų tinklus.
Kaip pavyzdžius galima paminėti „BrachyDOSE“ – medicinoje naudojamus radiacijos matavimo įrenginius, pritraukusius 554 tūkst. eurų investicijų, bei gynybos technologijų įmonę „Luna Robotics“, pritraukusią 1,1 mln. eurų. Tai tik keli rezultatai, užaugę per verslo akceleravimo programas ir renginius su investuotojais“, – teigė „Tech-Park Kaunas“ vadovas.
Kita ryškėjanti tendencija – tradicinių įmonių ir verslo angelų aktyvus įsitraukimas į ekosistemą. Jie ne tik dalyvauja renginiuose, bet ir remia juos savo lėšomis, siekdami būti arčiau technologinių naujovių ir inovacijų. Tai gali tapti nauju Kauno ekosistemos etapu, kai didesnės įmonės savo portfeliuose vis dažniau sieks turėti inovacijų, įsigytų iš akademinių įmonių ar startuolių.
„Dar vienas, kol kas labiau strateginis pokytis – modernios infrastruktūros, susietos su Lietuvai reikšmingais strateginiais prioritetais, vystymas. Turiu omenyje pasirašytą sutartį dėl prototipavimo, testavimo ir sertifikavimo centro „Vytis“ įkūrimo Kaune. Šis centras leis aktyviau vystyti bandomąją gamybą, greičiau diegti sprendimus Lietuvos kariuomenėje ir kryptingai auginti gynybos ekonomiką“, – į ateitį žvelgė P. Nezabitauskas.
Gynybos technologijų galimybė šaliai – milžiniška
„Žvelgiant iš makro lygmens į praėjusius metus, labiausiai išsiskyrė gynybos sektorius – defence tech, dual use sprendimai. Tai lemia mūsų geopolitinė padėtis. Aplinkybės, kad ir kokios sudėtingos, sukuria ne tik problemas, bet ir galimybes. Ši galimybė yra milžiniška, nors situacija nėra pati patraukliausia ar maloniausia.
Šiame sektoriuje labai dideliu greičiu judame į priekį, palyginti su tomis pasaulio vietomis, kur tokios problemos ar iššūkiai nėra aktualūs. Ten neretai net sunku suvokti, apie ką kalbame. Mes galime tapti ekspertine šios srities vieta“, – įsitikinęs „Tech-Park Kaunas“ užaugusios įmonės „NFQ Technologies“, kurios portfelyje – ne vienas vienaragis, vadovas P. Insoda.
Jo manymu, 2026 m. Kauno startuolių ekosistemai svarbu tęsti tai, kas sėkmingai daroma jau daug metų: kurti dar daugiau startuolių, o valstybei – pasiūlyti priemones, didinančias investicijų patrauklumą bei plėtojančias palaikymo programas.
„Puikus pavyzdys – „Coinvest Capital“ fondas, kuris iš valstybinių lėšų prisideda prie startuolių finansavimo. Kai fondas investuoja kad ir nedidelę sumą, iš karto subėga būrys verslo angelų: „Jei jie atrinko ir investavo – vadinasi, verta jungtis“, – sakė P. Insoda.
Didėjantis investicinių raundų skaičius ir dydis
Turizmo, verslo, investicijų plėtros ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ vadovas T. Stankevičius pabrėžia, kad dirbant startuolių ekosistemoje labiausiai įsimena bendri visos bendruomenės pasiekimai, kuriais džiaugiamasi kolektyviai.
Jis išskiria šiuos 2025 m. laimėjimus:
„PVcase“ užėmė 40-ąją vietą tarp sparčiausiai augančių DACH ir CEE regionų startuolių. „BrachyDOSE“, „VUGENE“, „Keli Therapeutics“ ir „Luna Robotics“ pritraukė investicijas ar gavo finansavimą, įskaitant ir ES paramą. „Eneba“ pasiskolino 10 mln. eurų iš ILTE. Antanas Bakšys paskelbė apie naujo startuolio „Ace Waves“ kūrimą. Duris atvėrė „Rockit“ Kauno biuras. Kauno inovacijų parkas ALEX toliau kryptingai juda į priekį.
2026-aisiais T. Stankevičius tikisi ne tik tolesnio ekosistemos brandinimo, bet ir ryškesnių pačių startuolių finansinių pasiekimų – daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų.
„Vis dėlto tai išlieka prielaida – startuolių ekosistemos raida nėra linijinė ir lengvai prognozuojama. Tai sudėtinga sistema, kurią veikia daugybė veiksnių: visuomenės mąstysena, kultūra, požiūris į riziką, gebėjimas priimti nesėkmes ir bandyti iš naujo. Didelę reikšmę čia turi ir startuoliams skirtų organizacijų darbas, formuojant palankią aplinką augti ir eksperimentuoti“, – pažymi „Kaunas IN“ direktorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad startuoliai neturėtų viso savo dėmesio skirti geopolitiniams ar makroekonominiams procesams. Jų pagrindinis tikslas – kurti sprendimus realioms problemoms ir augti kaip verslams.
„Startuoliai nėra kuriami tam, kad privalomai prisidėtų prie geopolitinių pokyčių – jie gali tai daryti, bet tai nėra jų pareiga. Vis dėlto akivaizdu, kad kuo daugiau sėkmingų startuolių turėsime, tuo bendra ekonominė ir socialinė aplinka bus stipresnė. Tai netiesiogiai didina ir valstybės atsparumą įvairiems iššūkiams“, – sako T. Stankevičius.
2026-ieji: stabilus augimas ir platesnis sektorių spektras
Pasak R. Krušinsko, klasikiniai ekonominiai veiksniai – mokesčių politika, infliacija, užimtumas – formuoja startuolių aplinką, todėl 2026 m. didelio proveržio jis neprognozuoja. Vis dėlto Kauno potencialas – kūrybingi, ambicingi, verslūs žmonės ir ekosistemoje veikiančios institucijos – jau įgavo pagreitį, tad šiuos metus, anot jo, ženklins stabilus augimas.
„Žinoma, daug akių krypsta į gynybos technologijų sektorių, tačiau dideles augimo perspektyvas turi asmens gerovės ir sveikatos priežiūros, edukacijos, finansinių technologijų sritys. Tai sritys, kuriose Kauno potencialas buvo kryptingai stiprinamas daugelį metų.
Manau, kad startuolių bendruomenėje ir tarp tų, kurie planuoja į ją įsilieti, reikėtų dar daugiau drąsos idėjoms generuoti ir išbandyti, daugiau tolerancijos rizikai ir atkaklumo siekiant rezultato. Tuomet atsiras ir daugiau paramos, ir didesnis augimo greitis, ir kapitalas plėtrai“, – dalijosi įžvalgomis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius.
P. Nezabitauskas pritaria, kad ir šiemet, ir artimiausioje ateityje Lietuvoje išliks panašios pasaulinės technologinės tendencijos: DI sprendimai, biotechnologijos, medicinos technologijos (ypač nuotolinė medicina), kibernetinė sauga, robotika pramonėje ir agro sektoriuose, gynybos bei dvigubos paskirties technologijos.
„Pagrindinis iššūkis išlieka tas pats – kaip greičiau brandinti įmones ir plėsti jų verslus užsienio rinkose. Šiuo metu daug programų orientuotos į ankstyvos stadijos startuolius, tačiau ekonominiam augimui būtina brandinti jau veikiančias įmones. Reikia konkrečių programų ir susitarimų, kaip greičiau auginti specialistus, kurių taip trūksta išvardintiems technologiniams sektoriams“, – startuolių vystymo gaires nubrėžė „Tech-Park Kaunas“ vadovas.
