Pasibaigus 2025-iesiems, 90-metį minėjęs estų kompozitorius Arvo Pärtas dar kartą tapo dažniausiai atliekamu gyvu kompozitoriumi pasaulyje. Tai rodo analitinio portalo „Bachtrack“ paskelbta statistika, apimanti daugiau kaip 31 tūkstantį koncertų, operos ir šokio pasirodymų.
Šie duomenys atskleidžia ne tik išskirtinį Pärto kūrybos populiarumą, bet ir platesnę tendenciją – šiuolaikinių kompozitorių kūriniai vis dažniau užima vietą prestižinių koncertų programose, o ryškiausi dirigentai ir atlikėjai pasižymi itin intensyviu tarptautiniu aktyvumu.
Estijoje ši žinia sutikta su ypatingu pasididžiavimu. Jubiliejiniai metai Arvo Pärto muziką išvedė į pasaulio scenas dar didesniu mastu nei anksčiau. Kompozitoriaus sūnus Michaelas Pärtas pabrėžė, kad svarbiausia yra ne vien skaičiai, bet ir publikos reakcija.
Jo teigimu, nuolatinis Arvo Pärto muzikos skambėjimas įvairiose šalyse rodo augantį klausytojų poreikį dvasinei gelmei. Tai muzika, kuri peržengia kultūrines ir geografines ribas, jungdama žmones bendru vidiniu išgyvenimu.
Arvo Pärto centro duomenimis, dažniausiai 2025 metais atliktu kūriniu tapo „Fratres“, skambėjęs net 248 koncertuose. Tarp kitų itin dažnai atliekamų kompozitoriaus kūrinių išsiskyrė „Da pacem Domine“, atliktas 141 kartą, „Magnificat“, nuskambėjęs 100 koncertų, „Spiegel im Spiegel“, girdėtas 97 kartus, ir „Cantus in Memory of Benjamin Britten“, pasirodęs 90 koncertų programose.
Dažniausiai Pärto muzika skambėjo Vokietijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Nyderlanduose. Toliau rikiuojasi Italija, Suomija, Šveicarija, Australija ir Prancūzija. Kartu su Arvo Pärtu į penketuką populiariausių gyvų kompozitorių pateko Johnas Williamsas, Philipas Glassas, Johnas Adamsas ir Thomasas Adèsas.
Per pastarąjį dešimtmetį gyvų kompozitorių kūrinių dalis koncertų programose padvigubėjo ir pasiekė 14 procentų. Ypač ryškus pokytis matomas moterų kompozitorių atžvilgiu – jų kūrinių skaičius išaugo nuo septynių 2016 metais iki trisdešimties 2025-aisiais. Tarp ryškiausių vardų minimos Caroline Shaw ir Anna Clyne.
2025 metais paklausiausiu dirigentu tapo Yannickas Nézet-Séguinas, dirigavęs 120 koncertų. Aktyviausių dirigentų penketuke atsidūrė ir estų dirigentas Paavo Järvi bei latvis Andris Nelsons, o iš jaunesnės kartos išsiskyrė Klausas Mäkelä. Tarp moterų dirigenčių į dešimtuką pateko Simone Young, surengusi 83 koncertus.
Primintina, kad Andris Nelsons šiuo metu yra Bostono simfoninio orkestro muzikos vadovas ir Leipcigo „Gewandhaus“ orkestro kapelmeisteris.
„Bachtrack“ pirmą kartą įvertino ir tai, kas laikytinas daugiausiai keliaujančiu klasikinės muzikos atlikėju. Šioje kategorijoje pirmą vietą užėmė dirigentas Danielis Hardingas, koncertavęs šešiolikoje šalių. Antroje vietoje liko Paavo Järvi, surengęs gastroles keturiolikoje valstybių. Tarp pianistų daugiausia keliavo Janas Lisieckis ir 72-ejų Andrásas Schiffas.
Klasikinės muzikos centrais tradiciškai išlieka Vokietija, Austrija ir Ispanija. Tuo metu Jungtinė Karalystė pagal atvykstamąsias gastroles smuko iš antrosios vietos 2016 metais į šeštąją 2025-aisiais. Tai siejama su vizų ribojimais po „Brexit“ ir išaugusiomis kelionių išlaidomis.
Į Austriją atvyksta beveik dvigubai daugiau gastroliuojančių ansamblių nei į Jungtinę Karalystę, nors gyventojų skaičius šioje šalyje yra maždaug dešimt kartų mažesnis.o pat metu Jungtinė Karalystė pagal menininkų atvykstamąsias gastroles nuo antrosios vietos 2016 metais nusileido į šeštąją. Tai siejama su vizų ribojimais po „Brexit“ ir išaugusiomis kelionių išlaidomis.
Į Austriją atvyksta beveik dvigubai daugiau gastroliuojančių ansamblių, nors gyventojų čia dešimt kartų mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.
