Degalų degimas variklyje yra cheminė reakcija. Cilindruose užsiliepsnoja benzino ar dyzelino ir oro mišinys. Šio proceso metu išsiskiria energija, kuri judina stūmoklius, taip pat susidaro anglies dioksidas ir vandens garai. Pastarieji – natūralus kiekvieno vidaus degimo variklio darbo šalutinis produktas.
Vandens garai kartu su išmetamosiomis dujomis keliauja per išmetimo sistemą. Katalizatorius papildomai paverčia dalį kenksmingų junginių mažiau pavojingomis medžiagomis, tarp jų – ir papildomais vandens garais.
Kai išmetimo sistema yra šalta, garai kondensuojasi ant vidinių vamzdžių ir duslintuvo sienelių. Lašai susirenka žemiausiose vietose ir pamažu nuteka link išmetimo vamzdžio galo. Automobilyje nėra jokio atskiro rezervuaro tokiai drėgmei kaupti, todėl ji pasišalina vieninteliu keliu – pro išmetimo vamzdį.
Pašilus išmetimo sistemai, situacija pasikeičia. Įkaitusios vamzdžių sienelės nebeleidžia vandeniui kondensuotis – jis išgaruoja anksčiau ir automobilį palieka jau kaip nematomi vandens garai.
Žema oro temperatūra ir didelė drėgmė sudaro idealias sąlygas kondensacijai. Todėl rudenį ir žiemą už automobilių dažnai matome būdingas baltas garų juostas. Vasarą šis reiškinys taip pat vyksta, tačiau daug mažiau pastebimai.
Bukovce prie Lodzės veikiančios dirbtuvės „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk pabrėžia, kad tai ypač būdinga automobiliams, eksploatuojamiems trumpais atstumais: išmetimo sistema nespėja įkaisti iki temperatūros, kurioje vanduo visiškai išgaruoja. Tokiu atveju vairuotojas matys vandens lašus beveik kiekvieno užvedimo metu, net jei su varikliu ir išmetimo sistema viskas tvarkoje.
Kada vanduo iš išmetimo vamzdžio rodo gedimą?
Problemos pradeda ryškėti tuomet, kai vanduo iš išmetimo vamzdžio bėga ir sušilus varikliui bei visai išmetimo sistemai. Ypač atidžiai reikėtų reaguoti, jei vanduo bėga srovele, tarsi iš čiaupo.
Didelę reikšmę turi ir skysčio spalva bei kvapas. Skaidrus, bekvapis vanduo dažniausiai yra paprastas kondensatas. Tuo tarpu tiršti balti dūmai ir saldokas kvapas gali reikšti, kad į sistemą patenka aušinimo skystis. Toks savitas aromatas būdingas būtent aušinimo skysčiui, patekusiam ten, kur jo neturėtų būti.
Kai aušinimo skystis patenka į degimo kameras, dažniausia priežastis – nesandari galvutės tarpinė. Ji sandarina variklio bloko ir cilindrų galvutės sujungimą, o jai praradus sandarumą, skystis gali nutekėti į cilindrus.
Kaip aiškina Kristian Iwaczuk, tai gali reikšti, kad aušinimo skystis pateko į išmetimo sistemą ir ten buvo sudegintas. Lengviausia tai atpažinti iš tirštų, baltų, saldžiai kvepiančių dūmų, kurie veržiasi iš išmetimo vamzdžio – taip atrodo sudegusi aušinimo skysčio ir alyvos mišinio kombinacija.
Degimo kameroje aušinimo skystis išgaruoja ir kartu su dujomis pasišalina per išmetimo sistemą. Pasekmė – balti dūmai ir padidėjęs aušinimo skysčio sunaudojimas išsiplėtimo bakelyje. Jei skystį reikia reguliariai dapilinėti, o po automobiliu nematyti jokių nutekėjimo žymių, tai gali būti rimtas signalas, kad problema – būtent galvutės tarpinėje.
Dėl tokio gedimo aušinimo skystis gali maišytis su variklio alyva, suformuodamas tirštą, „majonezą“ primenančią masę. Alyva praranda savo tepamąsias savybes, variklis ima perkaisti, o kraštutiniais atvejais gali net visiškai užstrigti (užsikirsti).
Galvutės tarpinė – ne vienintelė bėdų priežastis
Galimos ir kitos problemos, kurios lemia vandens ir dūmų atsiradimą išmetimo vamzdyje.
Nesandarumas tarp katalizatoriaus ir duslintuvo gali sukelti vandens patekimą į išmetimo sistemą netipinėse vietose, o senų sistemos detalių korozija duoda panašų efektą – skystis ir dujos išeina pro prakiurusias vietas, gali susidaryti neįprastai daug kondensato.
Kita dažna problema – susidėvėję stūmoklių alyvos žiedai. Jiems praradus sandarumą, alyva patenka į degimo kameras. Tai pasireiškia padidėjusiu dūmingumu ir vandens lašais iš išmetimo vamzdžio, o dūmams dažnai būdingas melsvas atspalvis.
Netvarkingas katalizatorius trikdo išmetamųjų dujų valymo procesą. Į išmetimo sistemą gali patekti nesudegusių degalų, o tai skatina papildomą kondensato susidarymą. Papildomai dažnai juntamas svilėsių, „perdegusio“ kvapas.
Būtent todėl labai svarbu neignoruoti neįprasto vandens, dūmų ar kvapų iš išmetimo vamzdžio. Laiku nediagnozuotas ir nesutvarkytas gedimas gali virsti itin brangiu remontu ir net visišku variklio sugadinimu.
