Didžioji Gizos piramidė jau šimtmečius žavi mokslininkus ir istorijos entuziastus. Nors dauguma archeologų sutaria dėl jos amžiaus ir paskirties, nauja italų inžinieriaus Alberto Doninio teorija mėgina iš esmės perrašyti šios ikoniškosios konstrukcijos istoriją.
Jo taikomas uolienų erozijos analizės metodas kelia klausimą, ar piramidė galėjo būti pastatyta dešimtimis tūkstančių metų anksčiau, nei teigia dabartinis mokslinis konsensusas.
Ką sako tradicinis mokslas?
Pagal nusistovėjusią archeologų poziciją, Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta apie 2560 m. pr. Kr., Senojoje Karalystėje, kaip faraono Cheopso kapavietė. Šią datą patvirtina archeologiniai radiniai, tekstiniai šaltiniai ir radiokarboninio datavimo rezultatai.
Tačiau piramidė išlieka diskusijų objektu – ypač alternatyvių tyrėjų, ieškančių netradicinių paaiškinimų jos kilmei ir funkcijai.
Santykinės erozijos metodas (REM)
Alberto Donini savo hipotezę grindžia santykinės erozijos metodu (REM). Šis metodas remiasi skirtingų, tačiau tos pačios medžiagos paviršių erozijos palyginimu, jei jie buvo veikiami aplinkos skirtingą laiką.
Inžinierius teigia, kad piramidės pamate esančios kalkakmenio plokštės buvo atidengtos ne vienu metu. Dalis jų buvo ilgus šimtmečius dengtos apdailos akmenimis, kurie buvo nuimti viduramžiais, o kitos – veikiamos aplinkos nuo pat statybos pradžios.
Matavimai ir rezultatai
Donini atliko matavimus dvylikoje taškų aplink piramidės pamatą. Jis analizavo tiek duobėtąją eroziją, tiek bendrą akmens nusidėvėjimą, siekdamas įvertinti prarasto tūrio skirtumus.
Viename pavyz skaičiavimai parodė apie 5700 metų trukusį atmosferos poveikį. Tačiau kituose taškuose rezultatai rodė gerokai ilgesnius laikotarpius – net nuo 20 iki 40 tūkst. metų.
Statistinė analizė ir išvados
Taikydamas statistinį modeliavimą ir Gauso tikimybės kreivę, Donini pateikė labai plačią galimo statybos laikotarpio amplitudę. Jo teigimu, yra 68,2 proc. tikimybė, kad piramidė galėjo būti pastatyta tarp 9000 ir 36 000 m. pr. Kr.
Pats autorius pabrėžia, kad REM nėra tikslus datavimo metodas ir leidžia tik apytiksliai įvertinti amžiaus eilę, o ne pateikti galutinę datą.
Kodėl ši teorija kelia abejonių?
Tokios išvados iš esmės prieštarauja dabartinei žmonijos civilizacijos raidos sampratai. Jos reikštų, kad sudėtinga akmens architektūra galėjo egzistuoti dar vėlyvajame paleolite – laikotarpiu, kuriam nėra jokių patikimų archeologinių įrodymų.
Be to, erozijos greitį galėjo lemti daugybė veiksnių: drėgnesnis senovės Egipto klimatas, smėlio danga, žmogaus veikla, tarša pastaraisiais šimtmečiais ir intensyvus turistų srautas šiandien.
Archeologinio konteksto trūkumas
Dar viena esminė problema – Doninio analizė izoliuota nuo platesnio archeologinio konteksto. Ji neatsižvelgia į rašytinius šaltinius, įrankių žymes, su piramide susijusių organinių medžiagų datavimą ar istorinę chronologiją.
Svarbu ir tai, kad tyrimas kol kas nebuvo recenzuotas jokiuose autoritetinguose archeologijos ar geologijos žurnaluose.
Kas yra Alberto Donini?
Alberto Donini nėra archeologas – jis inžinierius ir buvęs mechanikos dėstytojas. Ankstesni jo darbai daugiausia susiję su alternatyviomis istorijos teorijomis ir nebuvo publikuoti recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
Pats autorius pripažįsta, kad jo hipotezė reikalauja papildomų, nepriklausomų tyrimų ir kviečia mokslo bendruomenę ją tikrinti.
Apibendrinimas
Nors Doninio teorija neabejotinai intriguoja ir skatina diskusijas, šiuo metu ji neturi pakankamo mokslinio pagrindo, kad pakeistų nusistovėjusį Didžiosios Gizos piramidės datavimą.
Kol nebus pateikta platesnė, recenzuota ir archeologiškai pagrįsta analizė, ši hipotezė lieka įdomia, bet labai spekuliatyvia alternatyva.
