Sparčiai tobulėjanti dirbtinio intelekto technologija daro vis didesnę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo paprastų paieškų internete iki kelionių planavimo. Tačiau kartu ji atneša ir naujų rizikų. Viena naujausių istorijų iš Tasmanijos puikiai parodo, kaip DI „haliucinacijos“ gali suklaidinti ne tik pavienius žmones, bet ir gausius turistų srautus.
Kaip stipriai šiandien mus veikia dirbtinis intelektas? Dažnai net nesusimąstome, kokia didelė ta įtaka. Pakanka pažvelgti į neseną atvejį Tasmanijoje. Turistų informacijos svetainėje „Tasmania Tours“ pasirodė dirbtinio intelekto sugeneruotas tekstas, kuriame lankytojams buvo rekomenduojama apsilankyti neegzistuojančioje vietoje – „Weldborough Hot Springs“.
Įraše šis objektas buvo apibūdintas kaip „ramybės oazė tarp Tasmanijos miškų“ ir „mėgstamiausia žygeivių vieta“. Visa tai skambėjo itin įtikinamai – problema tik ta, kad tokių karštųjų versmių iš tikrųjų nėra.
Kaip pripažino kelionių agentūros „Australian Tours and Cruises“, kuriai priklauso „Tasmania Tours“ svetainė, savininkas Scottas Hennessey, įmonė naudojasi išorinėmis rinkodaros paslaugomis ir paprastai viską itin kruopščiai peržiūri prieš publikuodama. Šį kartą, kaip sakė jis pats, „nelaimingai susiklostė aplinkybės“ – Hennessey tuo metu buvo išvykęs iš šalies, įrašas buvo paskelbtas automatiškai, o „dirbtinis intelektas visiškai suklydo“.
DI „haliucinacijos“ – įtikinamai skambanti, bet iš esmės išgalvota informacija – suklaidino daugybę žmonių. Įmonė netrukus sulaukė kaltinimų apgaule ir sąmoningu turistų klaidinimu.
„Mes nesame sukčiai. Esame sutuoktinių pora, kuri vykdo tikrą verslą ir bando konkuruoti su didelėmis įmonėmis. Deja, po šio įvykio užgriuvusi neapykantos banga mums buvo labai alinanti“, – tvirtina Hennessey.
Turistai plūdo ieškoti „rojinių versmių“
Šia istorija nustebinta liko ir Kristy Probert, 250 metų skaičiuojančio „Weldborough Hotel“ savininkė. Ji pasakojo, kad iš pradžių sulaukė kelių skambučių su klausimais apie karštuosius šaltinius, o netrukus į miestelį pradėjo važiuoti ir patys keliautojai.
„Kiekvieną dieną atsiliepdavau į kelis skambučius ir sulaukdavau 2–3 svečių, kurie norėjo ten pasimaudyti. Kaskart sakydavau: jei rasite tuos šaltinius – alų vaišinu aš!“ – juokauja ji.
Probert paaiškina, kad netoliese tekanti Weld River upė yra „ledinė ištisus metus“ ir daugiausia traukia safyrų bei cinos ieškotojus, bet tikrai ne žmones, ieškančius šilumos ar SPA poilsio.
„Jie vilki hidrokostiumus, nes kitaip tiesiog sušaltų. Kaimyniniame miestelyje yra pirtis, bet tai turbūt vienintelė šiluma, kurią čia galima rasti. (…) Weldborough tikrai yra daug, ką pamatyti. Tiesiog… čia nėra jokių karštųjų versmių.“
Ekspertai ragina elgtis apdairiai
Specialistai pabrėžia, kad Tasmanijos atvejis – ryškus vadinamųjų DI haliucinacijų pavyzdys. Tai situacijos, kai dirbtinis intelektas pateikia sklandžiai, įtikinamai ir detalizuotai aprašytą informaciją, kuri realybėje yra visiškai išgalvota.
Southern Cross universiteto profesorė Anne Hardy atkreipia dėmesį, kad maždaug 37 procentai turistų šiandien naudojasi dirbtiniu intelektu planuodami keliones ir dažnai labiau juo pasitiki nei atsiliepimais internete. Tačiau tyrimai rodo, kad net 90 procentų DI sugeneruotų maršrutų ir kelionių planų turi klaidų – nuo netikslių atstumų ir neteisingų darbo valandų iki klaidingų orų prognozių. Kai kuriose pasaulio vietose tokios klaidos gali būti ne tik nuviliančios, bet ir pavojingos.
„Visada verta patikrinti informaciją kelionių vadovuose, pasiteirauti vietos gyventojų ar kelionių agentų. DI gali būti puikus įkvėpimo šaltinis, tačiau jis ne visada sako tiesą“, – pabrėžia profesorė.
Ši istorija iš Tasmanijos yra aiški pamoka: net ir moderniausios technologijos negali pakeisti elementarios kritinės nuovokos. Naudodamiesi dirbtiniu intelektu kelionių planavimui, turėtume nepamiršti patys patikrinti faktus ir, ypač prieš tolimesnes keliones, pasiremti keliais nepriklausomais šaltiniais.
