Kaip savivaldybėms sekasi administruoti nuo 2024 m. patikėjimo teise joms perduotus beveik 110 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose, kokios dažniausios klaidos daromos sudarant žemės nuomos ar panaudos sandorius ir kokių rezultatų duoda Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdoma priežiūra, aptarta ketvirtadienį, sausio 29 d., NŽT surengtame nuotoliniame seminare „Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės rezultatai: 2025 m. planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatai“. Seminarą stebėjo daugiau kaip 200 dalyvių – savivaldybių, verslo ir kitų institucijų atstovų.
NŽT teigimu, priežiūros tikslas – padėti savivaldybėms taikyti teisės aktus vienodai ir sumažinti pasikartojančių klaidų skaičių. Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Vilija Gritėnienė pabrėžė, kad nuolatinės konsultacijos ir mokymai duoda apčiuopiamą naudą, nes klaidų skaičius pastebimai mažėja.
Savivaldybės, būdamos valstybinės žemės patikėtinėmis, turi teisę sudaryti miestuose ir miesteliuose esančios valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorius. Visgi tam tikrais atvejais, kai sandoriai susiję su saugomomis teritorijomis, įsiterpusiais sklypais, apleistais statiniais ar didesnės vertės ir ploto žeme, NŽT teikia išvadas dėl sandorių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams. Be Tarnybos išvados tokie sandoriai negali būti sudaromi.
Jeigu nustatomi trūkumai, sandorių projektai grąžinami savivaldybėms taisyti, o NŽT išvadas pateikia operatyviai – vidutiniškai per šešias darbo dienas. Tai leidžia greičiau suvienodinti praktiką ir sumažinti klaidų tikimybę dar prieš pasirašant sutartis.
2025 metais NŽT planine tvarka patikrino 1001 savivaldybių sudarytą sandorį ir priimtą administracinį sprendimą. Pažeidimai nustatyti 35 atvejais – tai sudaro apie 4 proc. patikrintų sandorių ar sprendimų, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Vykdydama neplaninę kontrolę, per 2025 metus NŽT pateikė 2008 išvadas dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių atitikties teisės aktams. Iš jų 1695 išvados buvo teigiamos, o 313 – neigiamos, todėl dalis savivaldybių projektų turėjo būti taisomi prieš priimant galutinius sprendimus.
Tarp dažniausiai nustatomų klaidų, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu, minimas žemės sklypo dalių planų, reikalingų statinių eksploatacijai, neparengimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai parengti planai nėra suderinti su NŽT, todėl sandorių projektai negali būti vertinami kaip tinkamai parengti.
Dar viena dažna problema – nepakankamai pagrindžiamas valstybinės žemės sklypo būtinasis dydis. Ne visais atvejais savivaldybės pateikia skaičiavimus ar kitus duomenis, kurie aiškiai pagrįstų, kodėl išnuomojamas konkretus sklypo plotas ar jo dalis yra būtinas statiniams eksploatuoti.
NŽT taip pat fiksuoja situacijas, kai neteisingai nustatomas valstybinės žemės sklypo nuomos terminas arba nuomos sutartyse nepagrįstai numatoma galimybė statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus. Tokios nuostatos turi būti aiškiai susietos su teisės aktų reikalavimais, o ne įtraukiamos „atsargai“.
Prie klaidų priskiriamas ir nepakankamai tikslus galimybės keisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą apibrėžimas, taip pat įvairūs techninio pobūdžio netikslumai. NŽT akcentuoja, kad šių klaidų būtų galima išvengti nuosekliau tikrinant dokumentų parengtį, iš anksto derinant planus ir aiškiai pagrindžiant sprendimų motyvus.
