Per pastaruosius beveik 20 metų baltieji lokiai Špicbergene akivaizdžiai pastorėjo ir tapo sveikesni, nors jūros ledo danga aplink Norvegijos salyną nuolat mažėja.
Mokslininkai tikėjosi priešingo rezultato: mažėjant ledo plotui dėl klimato kaitos, gyvūnų būklė turėjo blogėti. Tačiau tyrimai rodo, kad nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios Špicbergeno baltųjų lokių fizinė būklė pagerėjo.
Baltieji lokiai naudoja jūros ledą kaip platformą medžioti ruonius – pagrindinį ir ypač riebų jų maisto šaltinį. Riebalų atsargos lokiams suteikia energijos ir šilumos izoliaciją, o patelėms leidžia gaminti itin maistingą pieną jaunikliams.
Per tyrimą 1992–2019 m. Špicbergene buvo pasverti ir išmatuoti 770 suaugusių lokių. Rezultatai parodė, kad laikui bėgant gyvūnai tapo sunkesni ir geresnės kūno būklės.
Manoma, kad lokiai prisitaikė prie mažėjančio ledo ploto – jie vis dažniau minta sausumoje aptinkamu grobiu: šiauriniais elniais ir moršais.
Tai ypač stebina atsižvelgiant į sparčią klimato kaitą Špicbergene. Per tą patį laikotarpį, kai buvo vykdomas tyrimas, vidutinė temperatūra kilo, o dienų be ledo skaičius regione padidėjo beveik 100 – maždaug po 4 dienas kasmet.
„Kuo lokys storesnis, tuo geresnė jo būklė“, – aiškino tyrimui vadovavęs Norvegijos poliarinio instituto mokslininkas Jon Aarsas.
„Tikėjausi pamatyti fizinės būklės blogėjimą, kai ledo netektis tokia didelė“, – pripažino jis.
Moršų vaidmuo
Nuo 6-ojo dešimtmečio Norvegijoje moršai yra oficialiai saugomi – anksčiau jie buvo beveik išnaikinti. Apsauga leido jų populiacijai atsigauti ir, panašu, suteikė baltiesiems lokiams naują, riebalų gausų maisto šaltinį.
„Dabar aplink yra gerokai daugiau moršų, kuriuos galima medžioti. Taip pat tikėtina, kad lokiai tapo efektyvesni medžiodami ruonius“, – svarstė Aarsas.
Jis paaiškino, kad tirpstant ledui ruoniams lieka vis mažiau ledo plotų, todėl jie būriuojasi mažesnėse teritorijose, o tai lokiams palengvina medžioklę.
Trumpalaikė sėkmė ir ilgalaikės grėsmės
Nors dabartinė padėtis lokiams iš pirmo žvilgsnio palanki, mokslininkai perspėja, kad tai tik trumpalaikis reiškinys.
Polar Bears International vyriausiasis mokslinis darbuotojas daktaras Johnas Whitemanas pabrėžė, kad dabartiniai rezultatai „teigiami tik trumpuoju laikotarpiu“.
Prognozuojama, kad toliau mažėjant jūros ledui lokiams teks keliauti vis didesnius atstumus, kad pasiektų grobį. Tai reikalaus daugiau energijos ir eikvos vertingas riebalų atsargas.
Be to, daugėja dienų be ledo, o tai mažina jauniklių, taip pat jaunų ir senų patelių išgyvenamumą.
Pasak Whitemano, ilgalaikė baltųjų lokių perspektyva aiški – norint išlikti, jiems būtinas ledas. Jei jis išnyks, išnyks ir šie plėšrūnai.
„Ledo praradimas galų gale lemia lokių populiacijos mažėjimą, tačiau šis tyrimas rodo, kad trumpalaikė situacija gali būti labai specifiška kiekvienam regionui“, – sakė jis.
