Ši žiema Lietuvoje beveik idealiai atitinka klasikinį žiemos aprašymą – spustelėjęs šaltis, dažnos pūgos ir storas sniego sluoksnis tapo kasdienybe. Tai džiugina žiemos pramogų mėgėjus, kurie traukia iš sandėliukų slides, pačiūžas ir roges.
Tačiau kartu su pramogomis sugrįžo ir mažiau džiuginantis žiemos palydovas – sniego kastuvas. Daugeliui jis atrodo kaip įprasta buitinė priemonė, tačiau specialistai įspėja: sniego kasimas nėra nekaltas užsiėmimas ir kai kuriems žmonėms gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, sniego kasimas prilygsta intensyviai fizinei veiklai. Tyrimai rodo, kad vos dešimt minučių aktyvaus sniego kasimo gali priversti širdį dirbti beveik maksimaliu pajėgumu.
Papildomą riziką sukuria ir pats šaltis. Žema temperatūra susiaurina kraujagysles, padidina kraujospūdį ir sumažina širdies vainikinių arterijų kraujotaką. Dėl to organizmas patiria dvigubą apkrovą – tiek nuo fizinio krūvio, tiek nuo aplinkos sąlygų.
Nors nėra nustatyta tiksli amžiaus riba, nuo kurios sniego kasti neberekomenduojama, kardiologai pabrėžia, kad vyresni nei 45 metų žmonės turėtų būti atsargesni. Ypač tai aktualu tiems, kurie kasdien mažai juda ir neužsiima reguliaria fizine veikla.
Didžiausia rizika kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį, diabetą ar antsvorį. Jei prie šių veiksnių prisideda sėslus gyvenimo būdas, sniego kasimas gali tapti pavojingu iššūkiu širdžiai.
Ypač griežtos rekomendacijos taikomos žmonėms, kurie jau yra patyrę širdies smūgį ar insultą. Taip pat tiems, kuriems buvo atliktos širdies kraujagyslių operacijos ar angioplastika, sniego kasimas apskritai nerekomenduojamas.
Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai širdies priepuoliai ištinka žmones, kurie įprastai gyvena nejudriai. Staigus išėjimas į lauką ir intensyvus darbas su sniego kastuvu organizmui tampa šoku, galinčiu baigtis labai rimtomis pasekmėmis.
Medikai pažymi, kad širdžiai tenkantis krūvis kasant sniegą kartais prilygsta net medicininiams krūvio testams. Šaltis, aukštas kraujospūdis ir sunkus fizinis darbas sudaro ypač pavojingą derinį.
Tyrimai rodo, kad šaltis yra net dažnesnė širdies ir kraujagyslių ligų sukeltų mirčių priežastis nei karštis. Todėl žiemos grožis neretai slepia realų pavojų pažeidžiamiems žmonėms.
Jeigu nėra galimybės paprašyti pagalbos, specialistai pataria sniegą ne kelti, o stumti kastuvu. Toks judesys sumažina apkrovą tiek širdžiai, tiek nugarai ir leidžia dirbti saugiau.
Labai svarbi ir tinkama apranga. Reikėtų šiltai apsirengti, saugoti galvą, rankas, uždengti burną ir nosį, ypač esant stipriam vėjui ar dideliam šalčiui.
Ekspertai taip pat ragina būti itin dėmesingiems savo savijautai. Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, širdies plakimo padažnėjimą ar oro trūkumą, būtina nedelsiant nutraukti darbą.
Jei šie simptomai nepraeina arba stiprėja, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sniego kasimas gali palaukti – sveikata ir gyvybė visada turi būti svarbiausios.
