Indijoje kilęs mirtino Nipah viruso protrūkis privertė daugelį Azijos šalių suklusti – žmonių mirštamumas nuo šio viruso gali siekti 40–75 proc.
Kelios valstybės, tarp jų Tailandas, Malaizija ir Singapūras, jau įvedė papildomas patikros ir testavimo priemones po to, kai Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje šį mėnesį nuo Nipah viruso mirė mažiausiai du žmonės.
Kas yra Nipah virusas?
Nipah virusas, kaip ir Hendra virusas, priklauso henipavirusų grupei. Tai zoonozinis virusas – reiškia, kad jis gali plisti iš gyvūnų žmonėms.
Pirmasis Nipah viruso protrūkis užfiksuotas 1998 metais Malaizijoje. Nuo tada Azijoje laikui bėgant pasitaiko pavienių ar lokalių protrūkių.
Yra trys pagrindiniai Nipah viruso perdavimo būdai.
Pagrindinis šio viruso rezervuaras yra vaisėdžiai šikšnosparniai. Žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodamas su užsikrėtusio šikšnosparnio seilėmis, šlapimu ar išmatomis.
Užsikrėsti taip pat galima nuo kitų infekuotų gyvūnų, pavyzdžiui, nuo kiaulių – būtent jos buvo pagrindinis tarpinis šeimininkas per pirmąjį protrūkį Malaizijoje.
Antras perdavimo kelias – užkrėstas maistas, ypač datulių palmių produktai. Žmonės gali užsikrėsti vartodami datulių palmių sultis ar sulą, užterštą užsikrėtusių šikšnosparnių kūno skysčiais.
Trečias kelias – viruso perdavimas tarp žmonių. Nipah virusas gali būti perduodamas artimo kontakto metu, pavyzdžiui, slaugant sergantį žmogų šeimoje ar ligoninėje, kai susiduriama su užkrėstais kūno skysčiais.
Manoma, kad toks žmogus–žmogui perdavimas yra retesnis nei užsikrėtimas nuo gyvūnų ar per maistą, tačiau protrūkių metu jis vis tiek gali vykti.
Kokie yra simptomai?
Nipah viruso infekcija vystosi gana greitai. Inkubacinis periodas – laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – paprastai trunka nuo maždaug keturių dienų iki trijų savaičių.
Tai itin sunki liga: apie pusė žmonių, kuriems išsivysto sunki Nipah viruso infekcijos forma, nuo jos miršta.
Simptomai gali būti įvairaus sunkumo. Virusas gali sukelti plaučių uždegimą, panašiai kaip COVID-19, tačiau labiausiai nerimą kelia jo sukelti neurologiniai pažeidimai.
Nipah virusas gali sukelti encefalitą – smegenų uždegimą. Būtent dėl poveikio smegenims mirtingumas yra toks didelis.
Dažniausi ir sunkiausi Nipah viruso infekcijos simptomai gali būti:
karščiavimas, traukuliai, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimas, stiprūs galvos skausmai, negalėjimas pajudinti rankos ar kojos, trūkčiojantys, nekoordinuoti judesiai, asmenybės pokyčiai – staigus keistas elgesys, psichozė.
Išskirtinė šios ligos ypatybė – tai, kad daliai pacientų, išgyvenusių ūmią infekcijos fazę, po daugelio metų (kartais net po daugiau nei dešimtmečio) gali išsivystyti vadinamoji atkrytinė encefalito forma.
Ar yra gydymas ar vakcina?
Šiuo metu patvirtinto specifinio gydymo ir vakcinos nuo Nipah viruso dar nėra. Tačiau vyksta moksliniai tyrimai ir kuriami galimi gydymo būdai.
Australijoje kuriamas gydymas, vadinamas m102.4. 2020 m. paskelbti pirmosios fazės klinikinio tyrimo rezultatai, kai šis vaistas buvo skiriamas sveikiems savanoriams siekiant įvertinti saugumą ir galimą pašalinį poveikį.
Tyrime nustatyta, kad viena m102.4 dozė buvo gerai toleruojama. Vis dėlto iki to, kol gydymas bus plačiai prieinamas ir galės būti naudojamas Nipah virusu užsikrėtusiems pacientams, dar reikia nemažai laiko – tačiau vilčių suteikia tai, kad vystymas jau vyksta.
Šiuo metu vakcinos nuo Nipah viruso nėra. Teoriškai m102.4 ateityje galėtų būti naudojamas ir profilaktikai, bet kol kas jis tiriamas kaip gydymo priemonė.
Kiek turėčiau nerimauti?
Naujausias Nipah viruso protrūkis Indijoje kelia susirūpinimą, nes neturime nei patvirtinto specifinio gydymo, nei vakcinos, o pati liga yra sunki ir dažnai mirtina.
Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad Nipah virusas sukels tokio masto visuomenės sveikatos krizę, kokią matėme per COVID-19 pandemiją. Pagrindinė priežastis – šis virusas nėra labai efektyviai perduodamas nuo žmogaus žmogui. Dažniausiai jis plinta per užkrėstą maistą ir kontaktą su infekuotais gyvūnais.
Žmonėms, gyvenantiems už šalių, kuriose šiuo metu fiksuojami atvejai, ribų, rizika yra maža. Net ir paveiktose teritorijose atvejų skaičius šiuo metu nėra didelis, o visuomenės sveikatos institucijos taiko tinkamas kontrolės ir protrūkio valdymo priemones.
Jeigu po kelionės į vietoves, kuriose yra registruotų Nipah atvejų, pasijustumėte blogai, svarbu informuoti gydytoją, kur ir kada keliavote.
Praktiškai, jei žmogui po tokios kelionės pakyla temperatūra, gydytojai šiuo metu dažniau svarsto kur kas labiau tikėtinas ligas, tokias kaip maliarija ar vidurių šiltinė, o ne Nipah virusą.
Apskritai verta viską vertinti kontekste. Nuolat girdime apie naujus virusus ir pavienius protrūkius įvairiose pasaulio vietose. Nipah virusas yra labai reikšminga problema šalyse, kur jis iš tikrųjų cirkuliuoja, tačiau už šių šalių ribų tai – situacija, kurią būtina atidžiai stebėti ir būti pasirengus reaguoti, bet kasdienio gyvenimo ji kol kas nekeičia.
