Saulė neseniai iššovė net keturis galingus žybsnius, ir mokslininkai perspėja, kad artimiausiomis dienomis mūsų gali laukti ypač audringi kosminiai orai.
Visa tai prasidėjo vasario 1 d. 12:33 UTC, kai Saulė paleido X1.0 klasės žybsnį.
Maždaug po 11 valandų, 23:37 UTC, įvyko milžiniškas sprogimas – užfiksuotas X8.1 klasės žybsnis. Dar du žybsniai sekė vasario 2 d.: X2.8 klasės žybsnis 00:36 UTC ir X1.6 klasės žybsnis 08:14 UTC.
X klasės žybsniai yra patys stipriausi, kokius Saulė apskritai gali sukelti. Iš jų galingiausias, X8.1, buvo stipriausias Saulės žybsnis nuo 2024 m. spalio ir užima 19-ą vietą tarp visų laikų stipriausių užfiksuotų žybsnių.
Šie žybsniai kilo iš Saulės dėmių sankaupos, pažymėtos numeriu RGN 4366. Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro, ši dėmių sritis tik neseniai pasisuko Žemės kryptimi.
„Jei ši dėmių grupė ir toliau evoliucionuos, išliks sudėtingos struktūros ir sukels daugiau galingų Saulės žybsnių, gali padidėti energingų dalelių įvykių tikimybė, taip pat verta laukti ir galimų vainikinės masės išmetimų (CME)“, – pažymi Kosminių orų prognozių centras.
Vainikinės masės išmetimai – tai didžiuliai įkaitusios plazmos pliūpsniai, išsviedžiami iš Saulės vainiko. Jie dažnai susiję tiek su įspūdingiausiais, tiek su pavojingiausiais Saulės audrų reiškiniais. CME gali sukelti nuostabias pašvaistes, tačiau kartu trikdyti palydovų darbą, paveikti elektros perdavimo tinklus ir ryšių sistemas.
Pastaruoju metu apie stiprų Saulės aktyvumą girdime vis dažniau – ir tam yra priežastis. Saulė neseniai peržengė aktyviausią savo 11 metų ciklo fazę. 2024 m. tai suteikė galimybę stebėti įspūdingas pašvaistes ir kitus ryškius reiškinius.
Nors teoriškai Saulės aktyvumas dabar turėtų palaipsniui slopti iki kito ciklo pradžios, numatomos apie 2030 metus, panašu, kad artimiausiu metu dar gali pasitaikyti itin audringų kosminių orų epizodų.
„Prognozuotojai tikisi ir toliau matyti daug įdomaus aktyvumo“, – skelbia Kosminių orų prognozių centras.
