Amžius pats savaime neapsaugo nuo širdies ligų – net 20–30 metų žmogų gali ištikti širdies smūgis. Nors dažnai manoma, kad tai vyresnio amžiaus problema, realybė kitokia: iš pažiūros sveiki jauni žmonės vis dažniau patenka į ligonines dėl rimtų širdies sutrikimų. Tam yra ne viena, o keli tarpusavyje susiję rizikos veiksniai, apie kuriuos svarbu žinoti kiekvienam.
Jauname amžiuje širdies smūgis dažniausiai įvyksta dėl sutrikusios širdies kraujotakos, kai vainikinė arterija staiga susiaurėja arba užsikemša trombu. Skirtingai nei vyresniems žmonėms, tai dažniau nėra ilgalaikio kraujagyslių „nusidėvėjimo“ pasekmė, o kitų, dažnai nepastebimų veiksnių rezultatas.
Prie širdies smūgio rizikos jauniems žmonėms gali prisidėti padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas bei nesveikas gyvenimo būdas. Netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis stresas palaipsniui pažeidžia kraujagysles, net jei išoriškai žmogus atrodo sveikas.
Svarbų vaidmenį atlieka ir genetika. Tam tikros paveldimos ligos, hormonų disbalansas ar kai kurių vaistų vartojimas gali padidinti trombų susidarymo riziką. Dažniausiai miokardo infarktas jauname amžiuje nėra vienos priežasties pasekmė – jį lemia kelių rizikos veiksnių visuma.
Širdies smūgio simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasireiškia skausmas ar diskomfortas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas. Skausmas gali plisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar net pilvą, todėl ne visada iš karto atpažįstamas.
Moterims širdies smūgio simptomai dažniau būna netipiniai. Vietoje stipraus krūtinės skausmo gali pasireikšti dusulys, pykinimas, vėmimas, nugaros ar žandikaulio skausmas. Dėl to moterys dažniau vėluoja kreiptis pagalbos, manydamos, kad tai ne širdies problema.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, turi būti tinkamai gydomos, nes padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles.
Didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas. Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, valgyti visavertį maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų. Reikėtų riboti sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus vartojimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio vartojimas ženkliai mažina širdies ligų riziką. Ne mažiau svarbu rūpintis ir emocine sveikata – streso mažinimas, poilsis, sąmoningumo pratimai ar meditacija padeda apsaugoti ne tik psichiką, bet ir širdį.
Jaunas amžius nėra garantija, kad širdies problemos aplenks. Kuo anksčiau atkreipiamas dėmesys į rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje.
