Kosminis Džeimso Webbo teleskopas per pastaruosius kelerius metus atvėrė visiškai naują langą į ankstyvąją Visatą. Jo dėka mokslininkai gali tirti objektus, susiformavusius vos po kelių šimtų milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo. Naujausi stebėjimai leido identifikuoti ir detaliai ištirti iki šiol tolimiausią ir seniausią žinomą galaktikų sankaupą – protogromadą JADES‑ID1, kuri parodo, kaip greitai Visata ėmė formuoti sudėtingas struktūras.
Džeimso Webbo kosminis teleskopas – tai galinga observatorija, leidžianti pažvelgti į pačius ankstyviausius Visatos raidos etapus. Jo dėka astronomai jau yra aptikę senovines galaktikas, egzistavusias vos po kelių šimtų milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo. Dabar mokslininkai paskelbė naujausių stebėjimų rezultatus: šįkart jų taikiniu tapo tolimiausia iki šiol žinoma galaktikų gromada.
Seniausia žinoma šio tipo struktūra yra protogromada, pavadinta JADES‑ID1. Astronomai ją tyrė pasitelkdami Džeimso Webbo kosminį teleskopą ir NASA rentgeno observatoriją „Chandra“.
JADES‑ID1 laikoma seniausia žinoma galaktikų gromada, nes ji ėmė formuotis maždaug po 1 mlrd. metų nuo Didžiojo sprogimo. Tai, ką mokslininkai stebi šiandien, atitinka būseną, kokia buvo prieš maždaug 12,7 mlrd. metų.
„Tai gali būti tolimiausia patvirtinta protogromada, kuri kada nors buvo stebėta“, – teigiama tyrėjų komandos vadovo Ákoso Bogdáno iš Harvardo ir Smitsoniano astrofizikos centro (CfA) pareiškime.
„JADES‑ID1 pateikia mums naujų įrodymų, kad Visata labai skubėjo vystytis“, – priduria protogromadą tyrusios komandos vadovas.
Kaip patvirtinta seniausia protogromada JADES‑ID1?
Mokslininkai neabejoja, kad JADES‑ID1 yra seniausia žinoma protogromada. Tai leidžia teigti du pagrindiniai požymiai.
Pirmiausia, Džeimso Webbo kosminio teleskopo užfiksuotuose vaizduose aiškiai matyti kelios tarpusavyje gravitaciškai susijusios galaktikos, sudarančios bendrą struktūrą. Antra, rentgeno observatorija „Chandra“ užfiksavo karšto dujų debesies emisiją rentgeno spinduliuose, būdingą formuojančioms ir jau susiformavusioms galaktikų gromadoms.
Šis atradimas yra didelis lūžis astronomijoje ir dar vienas žingsnis peržengiant ribas, tiriant ankstyvąją Visatą. Iki šiol seniausia patvirtinta galaktikų gromada buvo objektas, egzistavęs praėjus maždaug 3 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo, taigi JADES‑ID1 grąžina mus dar apie 2 mlrd. metų arčiau pradžios.
„Labai svarbu nustatyti, kada ir kaip auga galaktikų gromados. Tai panašu į automobilio gamybos linijos stebėjimą, o ne bandymą suprasti, kaip jis veikia, žvelgiant tik į jau pagamintą produktą“, – aiškina tyrėjų grupės narys Gerritas Schellenbergeris iš CfA.
Ankstesni tyrimai rodė, kad ankstyvojoje Visatoje atskiros galaktikos ir juodųjų skylių masės galėjo augti labai sparčiai. Dabar tas pats patvirtinta ir visos galaktikų gromados mastu. Tai reiškia, kad didelės kosminės struktūros ėmė formuotis kur kas greičiau, nei ilgą laiką manyta.
