Sėdėjimas dažniausiai siejamas su prasta sveikata ir mažesniu fiziniu aktyvumu, tačiau nauji tyrimai rodo, kad ne visas sėdėjimas vienodai žalingas. Tai, ką veikiame sėdėdami, gali turėti reikšmingos naudos mūsų smegenims, atminčiai ir pažintinėms funkcijoms – ypač vyresniame amžiuje.
Kasdien daug poilsiaujame ir nemažą dalį laiko praleidžiame sėdėdami. Tačiau tai, ką konkrečiai veikiame sėdėdami, gali turėti tiesioginės įtakos mūsų atminčiai ir bendrai smegenų būklei. Mokslininkai nustatė, kad pasyvi veikla, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, yra susijusi su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis. Tuo tarpu aktyvus sėdėjimas – kortų žaidimai, skaitymas, galvosūkiai ar kitos protą įtraukiančios veiklos – siejamas su geresne smegenų sveikata.
Profesorius Paulas Gardineris iš Kvynslendo universiteto teigia, kad šių tyrimų rezultatai gali padėti patikslinti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas rekomendacijas, kaip išsaugoti pažintines funkcijas ir sulėtinti jų silpnėjimą.
„Sveikatos rekomendacijos galėtų atsisakyti paprasto teiginio „mažiau sėdėk“ ir pradėti skatinti užsiimti labiau protą įtraukiančia veikla sėdint,“ aiškina jis. „Tai gali padėti žmonėms daryti paprastus ir realistiškus pokyčius, kurie ilguoju laikotarpiu pagerins smegenų sveikatą ir potencialiai sumažins demencijos riziką.“
Šis tyrimas – vienas didžiausių iki šiol atliktų šioje srityje. Jame buvo analizuojamas pasyvios ir aktyvios sėdimos veiklos poveikis pažintinėms funkcijoms daugiau nei milijonui vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų iš 30 šalių.
Aktyvus ir pasyvus sėdėjimas: poveikis atminčiai ir pažintinėms funkcijoms
Dauguma žmonių kasdien praleidžia daugybę valandų sėdėdami, todėl tampa svarbu ne tik kiek, bet ir kaip mes sėdime. Norint rūpintis smegenų sveikata, sėdint verta rinktis veiklas, kurios skatina aktyvų mąstymą ir dėmesį: skaitymą, stalo ir loginius žaidimus, dėliones, kompiuterio naudojimą, vairavimą ar kitą protinę koncentraciją reikalaujančią veiklą.
Tokios užduotys siejamos su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis, ypač kalbant apie atminties išsaugojimą, protinį lankstumą ir vykdomąsias funkcijas (gebėjimą planuoti, spręsti problemas, priimti sprendimus).
„Rezultatai rodo, kad maži kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, skaitymas vietoj televizoriaus žiūrėjimo – gali padėti išlaikyti sveikesnį smegenų darbą senstant.“
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog turėtume dar daugiau sėdėti. Tyrimo vadovė Cynthia Chen akcentuoja, kad sėdėjimo kokybė nepakeičia fizinio aktyvumo svarbos.
„Žinome, kad fizinis aktyvumas vis dar yra būtinas norint išsaugoti bendrą sveikatą,“ sako ji. „Tačiau jei vis tiek praleidžiame laiką sėdėdami, rinkimasis veiklų, kurios stimuliuoja protą, gali suteikti papildomą apsaugą mūsų smegenims.“
Ką tai reiškia kasdienybėje?
Tyrimų išvados leidžia formuluoti praktiškas rekomendacijas kasdieniam gyvenimui: neužtenka vien „mažiau sėdėti“ – svarbu ir ką veikiame sėdėdami, pasyvi veikla (ypač ilgas televizoriaus žiūrėjimas) turėtų būti ribojama, jei jau sėdime, verta rinktis protą lavinančias užduotis: knygas, stalo žaidimus, mokymąsi, kompiuterines užduotis, galvosūkius, geriausius rezultatus smegenų sveikatai duoda derinys – pakankamas fizinis aktyvumas ir reguliari protinė veikla, net jei ji atliekama sėdint.
Taigi, sėdėjimas pats savaime nėra vien blogis – žalingas tampa tuomet, kai jis yra ilgas, pasyvus ir nesubalansuotas su judėjimu. Sąmoningai renkantis aktyvesnes, smegenis įtraukiančias veiklas, net ir sėdint galima prisidėti prie geresnės atminties, lėtesnio pažintinių funkcijų silpnėjimo ir mažesnės demencijos rizikos.
