Elektriniai autobusai dažnai pristatomi kaip tylus, švarus ir ekologiškas viešojo transporto sprendimas. Vis dėlto praktikoje paaiškėja, kad naujosios technologijos turi ir savų „vaikiškų ligų“. Innsbrucko mieste Austrijoje keleiviai tuo įsitikino patys – modernūs elektriniai autobusai stačiuose miesto šlaituose paprasčiausiai sustodavo, o juos teko skubiai keisti dyzeliniais.
Dažniausiai minimas elektromobilių trūkumas – greičiau išsikraunantys akumuliatoriai esant žemai temperatūrai. Tačiau ne mažiau svarbi problema yra ir sudėtingų, modernių pavaros sistemų patikimumas. Šiuolaikiniai elektriniai autobusai priklauso nuo sudėtingos elektronikos ir programinės įrangos, o jų gedimai kartais sukelia rimtų sutrikimų.
Dar pernai buvo aprašytas atvejis Švedijoje, kur viešojo transporto įmonė buvo priversta išimti iš eismo naujus elektrinius autobusus. Ten juos sustabdė valdiklio gedimas, dėl kurio tam tikromis aplinkybėmis tapdavo neįmanoma įkrauti akumuliatorių. Dabar panaši situacija ištiko ir Austriją – Innsbrucke kasdienė kelionė 502-uoju maršrutu keleiviams virto tikru išbandymu.
Elektriniai autobusai neįveikia įkalnės
Innsbrucke įsigyti nauji elektriniai autobusai iš pradžių sulaukė daug pagyrų už šiuolaikiškumą ir tylų darbą. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad jie nesugeba įveikti kai kurių ypač stačių maršruto atkarpų.
Keliais atvejais autobusai tiesiog sustodavo įkalnėje – tarsi prarasdami galią ir nebeleidžiantys tęsti kelionės. Pasak Austrijos dienraščio „Kronen Zeitung“, vairuotojai būdavo priversti informuoti keleivius, jog toliau važiuoti nebus įmanoma ir likusią atkarpą teks įveikti pėsčiomis.
Žiemos sąlygomis, esant žemai temperatūrai ir slidžioms gatvėms, tai tapo rimtu išbandymu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiau judriems keleiviams. Situacija sukėlė daug nepasitenkinimo ir klausimų dėl naujųjų autobusų tinkamumo kalnuotam miestui.
Ne šaltis ir ne baterijos – kalta programinė įranga
Austrijos žurnalistams kreipusis į miesto transporto sistemos operatorių, buvo gautas paaiškinimas: problema nesusijusi nei su akumuliatorių įkrovos lygiu, nei su galios trūkumu. Elektros pavaros teoriškai pajėgios įveikti tokias įkalnes.
Gedimo priežastimi įvardyta programinė įranga – tiksliau, autobuso valdiklis. Stačiuose šlaituose jis neteisingai įvertina darbo sąlygas ir „bijodamas“ pavaros sistemos perkaitimo apriboja galią. Dėl to autobusas praktiškai neturi jėgos kopti į kalną ir sustoja.
Operatoriaus teigimu, tai yra tipinė naujos technikos „vaikiška liga“. Problema pasireiškia tik vienoje konkrečioje vietoje – itin stačioje Schusterbergweg atkarpoje, kuri jungia Innsbrucko centrą su Arzl rajonu. Vis dėlto net ir vienas toks ruožas pakanka tam, kad maršruto patikimumas būtų laikomas nepakankamu.
Gamintojas jau dirba prie specialaus atnaujinimo, kuris turėtų pakeisti valdiklio veikimo logiką ir leisti saugiai naudoti visą prieinamą galią įkalnėse. Planuojama, kad nauja programinės įrangos versija bus įdiegta maždaug per du mėnesius.
Laikinas sprendimas – senieji dyzeliniai autobusai
Kol klaidos programoje neištaisytos, reikėjo skubiai užtikrinti patikimą susisiekimą. Įdomiausia, kad būtent čia elektra varomus autobusus laikinai „gelbsti“ tradicinė technika.
Kaip laikino sprendimo dalį, gamintojas nusprendė perduoti operatoriui aštuonis dyzelinius autobusus. Būtent šie, senąja technologija paremti, transporto priemonės kol kas perima probleminio maršruto aptarnavimą ir pakeičia stringančius elektrinius autobusus.
Ši situacija simboliškai parodo, kad perėjimo prie nulinės emisijos transporto procesas nėra paprastas. Net ir pažangiausios, iš pirmo žvilgsnio idealios elektrinės transporto priemonės realiomis sąlygomis susiduria su nenumatytais iššūkiais – ypač ten, kur reljefas sudėtingas, o oras atšiaurus. Todėl miestai, diegiantys elektrinius autobusus, dar kurį laiką bus priversti remtis dyzeliniais ar kitais tradiciniais sprendimais kaip atsarginiu variantu.
