Per pastarąją parą Saulė išspinduliavo visą seriją galingų žybsnių. Mažiausiai 18 jų buvo M klasės ir trys – X klasės, tarp jų ir X8.3 žybsnis, kuris šiuo metu yra stipriausias 2026 metais. Dėl šios aktyvumo bangos Žemę artimiausiu metu turėtų pasiekti magnetinė audra.
Šis žybsnis sukėlė intensyvią ekstremalaus ultravioletinio ir rentgeno spinduliuotės emisiją. Tai lėmė viršutinių Žemės atmosferos sluoksnių jonizaciją ir stiprius radijo ryšio trikdžius pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Aktyvumo šaltiniu tapo greitai išaugusi ir nestabili Saulės sritis, kurią specialistai vadina „žybsnių fabrikais“ – tokios sritys per trumpą laiką gali generuoti daugybę stiprių žybsnių.
Mokslininkai taip pat stebi galimus vainikinius masės išmetimus. Pirminiai duomenys rodo, kad pagrindinė Saulės plazmos dalis Žemę turėtų aplenkti, tačiau neatmetamas „šoninio smūgio“ scenarijus. Toks išmetimas gali sustiprinti geomagnetinį aktyvumą ir padidinti pašvaisčių tikimybę aukštesnėse platumose. Ekspertai įspėja, kad artimiausiomis dienomis galimos naujos Saulės žybsnių bangos.
Britų geologijos tarnybos prognozėmis, jau rytoj, vasario 5-ąją, laukiama G2 lygio (vidutinio stiprumo) magnetinės audros.
G2 lygio magnetinės audros – ką svarbu žinoti
G2 lygio magnetinė audra priskiriama prie vidutinio stiprumo geomagnetinių sutrikimų. Tokios audros gali sukelti nedidelius palydovų veiklos, radijo ryšio ir navigacijos sistemų sutrikimus, taip pat įtampos svyravimus elektros tinkluose.
Aukštesnėse platumose G2 audrų metu dažnai fiksuojamos pašvaistės. Meteopratriški žmonės tokiomis dienomis neretai skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais ir bendru savijautos pablogėjimu.
