Aukso kaina per vieną savaitę šoktelėjo iki naujo rekordo – 5 600 JAV dolerių už unciją – o sidabras pabrango iki 120 JAV dolerių už unciją. Tačiau jau penktadienio vakarą rinka apsivertė: auksas atpigo iki 4 770 JAV dolerių, o sidabro kaina penktadienį smuko net 31 procentu. Tai didžiausias šio tauriojo metalo kainos procentinis kritimas nuo 1980 m. kovo. Kas slypi už tokių staigių svyravimų?
2026-ųjų pradžioje visame pasaulyje vėl įsiplieskė „aukso karštligė“. Šią savaitę pasiektas naujas kainų rekordas privertė daugybę žmonių rikiuotis eilėse – vieni skubėjo parduoti turimus luitus ir papuošalus, kiti – pirmą kartą pirko aukso luitelius ar monetas.
Dalis vartotojų nešė juvelyrinius dirbinius į supirktuves, siekdami pasinaudoti aukštomis kainomis. Kiti rinkosi investicinius aukso luitus ir monetas, dar kiti – įsigijo biržoje prekiaujamų fondų (ETF), leidžiančių prekiauti aukso vertės pokyčiais panašiai kaip akcijomis.
Trečiadienį Niujorko neatidėliotinų sandorių (spot) rinkoje aukso kaina pasiekė daugiau kaip 5 418 JAV dolerių už Trojos unciją – tai yra standartinis tauriųjų metalų matavimo vienetas. Nuo to momento kainos ėmė leistis – penktadienio popietę ateities sandorių (futures) kaina krito žemiau 5 000 JAV dolerių už unciją. Daugelis analitikų tai vertina kaip galimo platesnio korekcinio judėjimo signalą.
Aukso ir sidabro kainų svyravimai dar labiau išryškėjo pasirodžius informacijai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina paskirti buvusį Federalinio rezervo (Fed) valdybos narį Keviną Warshą centrinio banko vadovu.
Nors auksas tradiciškai laikomas „saugia užuovėja“, jo kaina gali būti labai nepastovi ir sunkiai prognozuojama. Vis dėlto ji išlieka gerokai aukštesnė nei prieš metus, kai Niujorko neatidėliotinų sandorių rinkoje Trojos uncija tekainavo mažiau nei 2 795 JAV dolerius.
Kas kelia ir smugdo aukso bei sidabro kainas?
Pagrindinė varomoji jėga – neapibrėžtumas. Susidomėjimas aukso ir kitų tauriųjų metalų, pavyzdžiui, sidabro, pirkimu itin išauga neramiais, turbulentiškais laikotarpiais.
Aukso kainos pasaulyje buvo pašokusios COVID-19 pandemijos piko metu, taip pat tęsiantis kariniams konfliktams ir ekonominiams sukrėtimams, kuriuos sukėlė prezidento Trumpo įvesti muitai.
Naujausi kainų rekordai sutapo su didėjančia geopolitine įtampa Venesueloje ir Irane, Trumpo pakartotiniais raginimais Jungtinėms Valstijoms perimti Grenlandijos kontrolę bei vis agresyvesne jo laikysena JAV sąjungininkų atžvilgiu.
„Iš esmės irimo sulaukė pats mūsų mąstymas apie tai, kaip veikia pasaulio tvarka, jei taip ją galima pavadinti“, – naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė Sirakūzų universiteto politologijos profesorius Danielis McDowellas. Jo teigimu, nestabilumo laikotarpiais aukso pirkimas istoriškai tampa savotiška psichologine reakcija tiems, kurie ieško saugesnės vietos savo santaupoms.
Paskutinį paklausos šuolį ir vėlesnį staigų kainų kritimą taip pat lydėjo silpnėjantis JAV doleris ir abejonės dėl tolesnio Federalinio rezervo nepriklausomumo.
Trumpas oficialiai pasiūlė buvusį Fed valdybos narį Keviną Warshą į centrinio banko vadovo postą. Tai gali reikšti didesnę Baltųjų rūmų įtaką pinigų politikai ir sumažinti istorinį Fed nepriklausomumą nuo politinių sprendimų.
Warshas gegužę pakeistų dabartinį pirmininką Jerome’ą Powellą, kurio kadencija tuomet baigiasi. Būtent Trumpas 2017 m. paskyrė Powellą vadovauti Fed, tačiau vėliau ne kartą jį kritikavo dėl, esą, pernelyg lėto palūkanų normų mažinimo. Fed žargonu Warshas laikomas „vanagu“ – tai reiškia, kad jis tradiciškai pasisako už aukštesnes palūkanų normas siekiant suvaldyti infliaciją.
Trumpas yra viešai paskelbęs, kad naujasis Fed vadovas turi siekti žemesnių palūkanų normų, kas, anot prezidento, sumažintų itin didelio – 38 trilijonų JAV dolerių – federalinės vyriausybės įsiskolinimo aptarnavimo kaštus.
