Žiema sode tarsi ilsisi, tačiau šaltų šiltnamių savininkams tai – idealus metas generaliniam tvarkymui ir smulkesniems remontams. Sužinokite, kodėl neverta kasti lysvių laukti pavasario, kaip atsikratyti užsispyrusių kenkėjų, kodėl gausus sniegas gali būti pavojingas jūsų šiltnamiui ir kaip jį apsaugoti.
Nuėmus paskutinių daržovių derlių, būtina pašalinti visus žalius augalų likučius, ant kurių gali peržiemoti kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Jeigu šiltnamyje nepastebėjote ligų ar kenkėjų, sveikus likučius galite kompostuoti. Jei augalai buvo pažeisti, geriau juos sudeginti.
Nekelkite lysvių kasimo pavasariui – priešingu atveju plevelės gali labai nemaloniai nustebinti. Pakanka temperatūrai pakilti vos aukščiau nulio, ir šiltnamyje greitai sužaliuoja žliūgė: ji žydi net žiemą, šalčiai jai beveik nepakenkia, o pavasarį su ja kovoti būna gerokai sunkiau.
Lysvių neišlyginkite ir neužgrėbkite – palikite dirvą stambiais grumstais. Taip žemė geriau įšals, o šaltis natūraliai susmulkins grumstus į smulkesnes daleles ir pagerins dirvos struktūrą. Per žiemą iššals ir vienmečiai piktžolės. Jei aptiksite daugiametes piktžoles, jų šaknis ir šakniastiebius kruopščiai išrenkite.
Dirvos keitimas: būtinybė ar bereikalingas darbas?
Jeigu laikotės sėjomainos, dirvos išsekimas gali nepasireikšti net ir po daugelio metų. Visos žemės pakeitimas net ir mažame šiltnamyje – labai sunkus fizinis darbas, be to, reikia kažkur atsivežti ir sukrauti didelį kiekį naujos žemės.
Paprasčiau yra užkirsti kelią poreikiui keisti dirvą protingai naudojant mineralines trąšas (per gausus tręšimas skatina dirvos užsūdrėjimą, ypač šiltnamiuose su lysvėmis betoninėse „vagnoje“), mėšlą ar kitą gyvulių mėšlą bei įterpiant žaliąsias trąšas.
Mėšlą galite įterpti ir dabar: jeigu turite galimybę įkasti į dirvą arklio mėšlo, nedvejokite – jis pakelia dirvos temperatūrą keliais laipsniais. Kiaulių mėšlas taip pat tinkamas, tačiau jis „vėsesnis“, todėl geriau jį pirmiausia kompostuoti.
Vis dėlto dirvą privaloma keisti, jeigu pastebėjote kopūstinių daržovių (pvz., kalafiorų, brokolių, ropių, gūžinių kopūstų, ropesčių ar kaliaropių) šaknų gumbuotumą – tai labai užkrečiama liga. Jei artimiausiais metais neplanuojate šiltnamyje auginti kryžmažiedžių daržovių, dirvai dezinfekuoti galite panaudoti granuliuotą ar miltelių pavidalo azotinę kalkę.
Kenkėjai žiemą nemiega
Kenkėjai ir ligos gali visiškai sunaikinti derlių arba priversti griebtis chemijos, kurios daugelis mėgėjų sodininkų stengiasi vengti. Daugelio rūšių kenkėjai puikiai peržiemoja ant žalių piktžolių – ypač lapų apačioje prie dirvos. Tai amarai, voratinklinės erkutės, baltasparniai ir kiti.
Todėl labai svarbu nepalikti šiltnamyje žalių piktžolių. Net ir esant stipriems šalčiams, dalis kenkėjų išgyvena ir pavasarį greitai atsinaujina.
Nepamirškite ir dirvoje gyvenančių kenkėjų – spragšių lervų (vadinamųjų spragšiukų ar „vielučių“), dirvinių nematodų, grambuolių lervų. Nuo jų taip pat nesate bejėgiai: į dirvą rudenį ar žiemą galite įkasti azotinės kalkės miltelių pavidalu. Tyrimai rodo, kad būtent miltelinė forma veiksmingiau naikina ir kenkėjus, ir kai kuriuos ligų sukėlėjus.
Kaip sutaupyti šilumos šiltnamyje?
Jeigu priklausote tiems, kurie vos tik atšyla, skuba šiltnamyje sėti ridikėlius ir salotas, verta prisiminti, kad šalta dirva labai lėtina sėklų dygimą. Todėl stiprių šalčių metu uždengę jau perkastą dirvą šiltnamyje tamsia plėvele ar storesne agroplėvele, galite pagreitinti jos atšilimą.
Šilumos nuostoliams sumažinti naudinga iš vidaus uždengti šiltnamio sienas netkančia medžiaga ar burbuline plėvele – ji pasižymi geromis izoliacinėmis savybėmis. Tačiau neperlaikykite uždengtų augalų: žiemą ir taip trūksta šviesos, tad ilgesnis uždengimas gali pakenkti peržiemojusiems augalams.
Laikas smulkiems šiltnamio remontams
Iki pavasario dar pakanka laiko pakeisti sutrūkinėjusius stiklus, suremontuoti automatinius langų atidarytuvus, patikrinti ir priveržti varžtus, tvirtinimus. Taip pat nepamirškite išplauti šiltnamio stiklus iš abiejų pusių – taip ženkliai padidinsite šviesos patekimą pas augalus.
Pamato ar cokolio remontą geriau atidėti šiltesniam metui, nors ir egzistuoja nemirštančios mūro mišiniai. Lygiai taip pat visi dažymo darbai turi būti atliekami tik tuomet, kai oro ir paviršiaus temperatūra atitinka dažų gamintojo rekomendacijas.
Kerpes ir samanas nuo pamato lengviau pašalinti pavasarį ar vasarą, kai šilčiau – tuomet galima naudoti vario (mėlynosios) sulfato tirpalą. Po kurio laiko procedūrą reikėtų pakartoti. Kai kuriems gerai pasiteisina ir koncentruoti herbicidų tirpalai, tačiau medines konstrukcijas ir pamatus taip reikėtų apdoroti ne dažniau kaip kas porą metų.
Sniego apkrova – gražu, bet pavojinga
Sniegas gamtai reikalingas ir gražus, tačiau šiltnamiui stora, šlapio sniego danga gali būti labai pavojinga. Ji smarkiai apkrauna konstrukciją ir gali ją deformuoti ar net sugadinti.
Per dieną stenkitės nuolat nubraukti sniegą nuo šiltnamio stogo. Jei tokios galimybės nėra, verta „karkasą“ iš vidaus paremti. Atsižvelkite į tai, kokie paprastai būna sniego kiekiai jūsų vietovėje – nuo to ir šiltnamio ilgio priklausys, kokiu tankiu dėti atramas.
Patikima yra paremti visą kraigą kas mažiau nei metrą. Platesniems šiltnamiams su mažesniu stogo nuolydžiu reikėtų paremti ir skersines stogo dalis. Užtenka ant lysvės padėti storesnę lentą, pastatyti atramą, ant viršaus vėl uždėti lentą į stiklo jungties (tarp langų) vietą – taip karkasas nesideformuos ir stiklas nesutrūks.
Varvekliai atrodo įspūdingai, tačiau jų geriau nelaužyti – kartu su varvekliu galite nulaužti ir dalį stiklo. Palikite juos saugiai kaboti, kol patys nutirps.
Nors atrodo, kad žiema niekada nesibaigs, pavasaris vis tiek ateis. Gerai sutvarkytas, išdezinfekuotas ir suremontuotas šiltnamis tada bus pasirengęs gausiam ir sveikam jūsų daržovių derliui.
