Atrodo tarsi scena iš romantiško romano, tačiau ši istorija – visiškai tikra. Temzės upės viduryje, pasislėpusios po šimtamečių medžių lajomis, tyvuliuoja dvi salos, visam laikui pakeitusios Didžiosios Britanijos karūnos likimą.
Būtent čia, visiškoje vienumoje, tuometinis Velso princas, vėliau tapęs karaliumi Edwardu VIII, susikūrė savo „pasaulį dviem“, kad galėtų būti su lemtingąja moterimi Wallis Simpson. Čia gimė meilės istorija, kurioje jausmai nugalėjo sostą.
Pasaulis, kuriame sustojo laikas
Rytą, kai virš Temzės Berkšyre pakyla rūkas, Holm ir Hollyhock salos atrodo lyg iš kito pasaulio. Čia galima pamiršti griežtą Bakingamo rūmų protokolą. Valdo tyla, nendrių šlamesys ir ramybė, kurios XX a. 4-ajame dešimtmetyje įpėdinis į sostą taip troško.
Kaip būsimasis monarchas, Edwardas buvo nuolat po didinamuoju stiklu, tačiau šiose salose netoli Vindzoro jis galėjo būti tiesiog vyras, įsimylėjęs du kartus išsiskyrusią amerikietę. Norėdamas pasiekti mylimąją, jis naudodavosi diskrečiu priėjimu – kukliu liepteliu, jungiančiu abi salas. Būtent tas lieptelis tapo jų izoliacijos nuo pasaulio, nepritariančio šiai meilei, simboliu.
Edwardas ir Wallis čia leisdavo savaitgalius, skaitydavo, ilsėdavosi ir planuodavo bendrą ateitį, kuri anuomet atrodė beveik neįmanoma.
Gyvenimas Temzės saloje
Mažesniojoje saloje – Hollyhock Island – kadaise stovėjo romantiška trobelė pasakišku pavadinimu The Nest (Lizdėlis). Ji buvo pastatyta būtent tam, ką žadėjo jos vardas – būti saugiu prieglobsčiu. Čia Edwardas ir Wallis leisdavo laiką toli nuo fotografų žvilgsnių ir kūrė ateities planus, kuriems karališkasis dvaras nepritarė.
Šiandien šios trobelės šiuolaikiniuose žemėlapiuose jau nebėra – panašu, kad ji nebeatlaikė laiko išbandymų. Tačiau dabar, parduodant abi salas, atsivėrė unikali galimybė žvilgtelėti į pagrindinę vilą kaimyninėje Holm saloje. Kuo ji ypatinga?
Šviesos pripildyti namai. Penkių kambarių namas Holm saloje buvo modernizuotas taip, kad derėtų su jį supančia gamta. Dėl milžiniškų vitrininių langų susidaro įspūdis, lyg upė tekėtų tiesiai per svetainę.
Sodas tarsi iš paveikslo. Maždaug 2,5 akro (daugiau nei 1 hektaro) ploto valda – tai senas miškas. Čia nėra tvarkingai nupjautos angliškos vejos – tai laukinė gamta, kur iki šiol laksto žvėrys ir skraido, pavyzdžiui, upeiviai tulžiai.
Privatus pakrantės ruožas. Daugiau nei 360 metrų nuosavo upės kranto reiškia, kad ramybę pažeisti gali nebent tolumose praplaukiantis laivelis.
Architektūrinis unikalumas ant polių
Gyvenimas vidury veržlios upės reikalauja itin tikslaus inžinerinio sprendimo. Todėl pastatas pastatytas ant polių, o visos gyvenamosios erdvės suprojektuotos pirmajame ir antrajame aukštuose. Pirmąjį lygį sudaro tik dvi garažų patalpos ir strategiškai suplanuota atvira erdvė.
Toks sprendimas leidžia upės vandeniui reguliarų potvynių metu laisvai plūsti po namu ir vėl atslūgti, nepažeidžiant pastato konstrukcijos ar interjero. Nors sodas ir privažiavimo kelias kelias dienas per metus gali atsidurti po vandeniu, tikroji namų širdis išlieka saugi ir sausa aukštai virš upės lygio.
Romantika, pakeitusi istoriją
Būtent šiose salose, ko gero, brendo vienas sunkiausių sprendimų britų istorijoje. 1936 m. Edwardas VIII nusprendė atsisakyti sosto. Jis išsižadėjo karūnos, rūmų ir valdžios tam, kad galėtų gyventi su Wallis. Iš karaliaus jis virto Vindzoro hercogu, o šios salos tapo tyliu jų pergalės paminklu.
Nors ši karališkoji slėptuvė šiandien parduodama už įspūdingą maždaug 3 000 000 svarų sumą, daugeliui ji išlieka visų pirma įkvepiančiu simboliu. Ji primena, kad net ir galingiausiam žmogui pasaulyje kartais tereikia tykios upės, miško lopinėlio ir slapto prieglobsčio savo lemtingai meilei.
