Rusijos demografinė padėtis pastaraisiais metais sparčiai blogėja. Šalis susiduria ne tik su visuomenės senėjimu ir ryškiu lyčių disbalansu, bet ir su karo prieš Ukrainą bei ekonominės krizės pasekmėmis. Analitikai perspėja, kad iki 2040 metų Rusija gali galutinai įžengti į „senų moterų valstybės“ epochą, iš esmės pakeisiančią jos socialinę ir politinę struktūrą.
Demografinė situacija Rusijoje ir toliau sparčiai blogėja, atskleisdama pagreitėjusį visuomenės senėjimą ir gilią struktūrinę krizę. Gyventojų dalis iki 35 metų amžiaus sumažėjo nuo 55 % 1990 metais iki maždaug 40 % 2025-aisiais. Po 2020 metų šis mažėjimas dar labiau paspartėjo, taip sukuriant ilgalaikių rizikų ekonomikai, darbo rinkai ir šalies socialiniam stabilumui.
Ukrainos žvalgybos analitikai fiksuoja nuoseklią Rusijos demografinio senėjimo tendenciją. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, jau iki 2040 metų gyventojų iki 35 metų dalis gali nukristi iki 30 %. Tai reikštų faktinį Rusijos perėjimą prie „pagyvenusių žmonių visuomenės“ modelio, būdingo demografiškai išsekusioms valstybėms.
Ypatinga problema – ryškus lyčių disbalansas. Jau nuo 25–30 metų amžiaus Rusijoje pastebimas spartesnis vyrų mirtingumas, dėl kurio vyresnėse amžiaus grupėse aiškiai dominuoja moterys. Ekspertų vertinimu, iki 2040 metų „vidutinis“ Rusijos gyventojas bus 50–55 metų moteris.
Situaciją dar labiau aštrina Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Masinės netektys tarp šaukiamojo ir darbingo amžiaus vyrų, augantis žmonių su negalia skaičius, emigracija ir naujos demografinės „duobės“ formavimasis smarkiai spartina vyrų populiacijos nykimą. Taip karas tampa ne tik kariniu ar ekonominiu, bet ir galingu ilgalaikės Rusijos demografinės degradacijos katalizatoriumi.
Analitikai perspėja, kad formuojama vadinamoji „pagyvenusių moterų visuomenė“ neišvengiamai pakeis socialinius lūkesčius šalies viduje. Tikėtina, jog didės paklausa griežtai „stabilumą“ deklaruojančiai politikai, konservatyvioms vertybėms ir sustiprintoms saugumo priemonėms – tai būdinga senstančioms ir fiziškai pažeidžiamoms visuomenėms. Tuo pat metu Rusijos potencialas inovacijoms, ekonominiam atsinaujinimui ir dinamiškam vystymuisi tokioje demografinėje realybėje smarkiai mažėja.
Kaip Kremlius slepia krizės mastą?
Demografinio blogėjimo fone Rusijos valdžia ir toliau stengiasi menkinti arba ignoruoti tikruosius plataus masto karo prieš Ukrainą, Vakarų sankcijų ir nesėkmingos ekonominės politikos padarinius.
Jungtinių Valstijų analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai Vladimiras Putinas faktiškai pripažino Rusijos ekonomikos augimo sulėtėjimą. Pasak jo, 2025 metais BVP augimas sudarė tik 1 %, nors 2023 metais buvo 4,1 %, o 2024-aisiais – 4,3 %. Tuo pat metu Rusijos vadovas pareiškė, kad toks nuosmukis esą buvo „dirbtinis“ ir susijęs su bandymais suvaldyti infliaciją.
Putinas taip pat teigė, kad infliacija Rusijoje esą sumažėjo iki 5,6 % praėjusių metų pabaigoje, palyginti su oficialiai skelbtais 9,6 % 2024-aisiais. Vis dėlto jis pripažino, jog 2026 metų sausį infliacija metiniu pjūviu išaugo iki 6,4 %, tai aiškindamas pridėtinės vertės mokesčio padidinimu nuo 20 % iki 22 % metų pradžioje.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra bandymas nuslėpti sisteminę krizę, apimančią ne tik ekonomiką, bet ir pagrindinius Rusijos Federacijos egzistavimo demografinius pamatus.
Primintina, kad demografinė padėtis Ukrainoje taip pat išlieka kritinė: 2025 metų duomenimis, vienam naujagimiui teko trys mirusieji. Tai reiškia, kad karo pasekmes artimiausioms kartoms teks jausti ne tik Rusijai, bet ir Ukrainai, nors šių procesų prigimtis ir priežastys abiejose šalyse yra iš esmės skirtingos.
