Daržininkai mėgėjai, pastebėję blyškėjančius ir krentančius pomidorų lapus, dažnai griebiasi brangių fungicidų ir augimo stimuliatorių. Tačiau stiprus augalų imunitetas užtikrinamas dar sodinimo metu.
Pomidorų sveikata priklauso ne tiek nuo vėliau naudojamų purškimų chemikalais, kiek nuo to momento, kai daigas pirmą kartą patenka į dirvą. Norint užauginti gausų ir sveiką derlių, patyrę daržininkai rekomenduoja po kiekvienu krūmu įdėti vieną ypatingą trąšą.
Gudrybė, padedanti apsaugoti pomidorus nuo ligų
Ši gudrybė – visa žalia žuvis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista, tačiau žuvies trąša yra vienas iš seniausių ir veiksmingiausių gausaus derliaus paslapčių. Pomidorai – vieni iš „ėdriausių“ daržovių. Jiems reikalingas specifinis maistinių medžiagų derinys, kurį sunku užtikrinti vien tik mėšlu ar mineralinėmis trąšomis. Žuvis, irti pradėjusi tiesiai po šaknimis, aprūpina augalą viskuo, ko jam reikia.
Žuvies kaulai ir viduriai – tai koncentruotas fosforo šaltinis. Būtent fosforas atsakingas už stiprios šaknų sistemos formavimąsi ir gausų žydėjimą. Jo trūkstant, pomidorai ištįsta, įgauna melsvą atspalvį ir meta žiedus bei užuomazgas. Be to, žuvis turtinga kalciu, kuris saugo vaisius nuo vienos dažniausių problemų – viršūninio puvinio. Skirtingai nei skystos trąšos, kurias po pirmojo lietaus lengvai išplauna, žuvis suyra pamažu ir „maitina“ krūmą visą vasarą.
Kasdami duobutes pomidorų sodinimui, išraukite jas šiek tiek gilesnes nei įprastai – maždaug 30–40 centimetrų gylio. Į dugną įdėkite nedidelę upinę žuvį arba žuvies likučius. Žuvį būtinai užberkite 3–5 centimetrų storio žemės sluoksniu – tiesioginio žalių šaknų kontakto su žalia žuvimi neturi būti, kad nepažeistumėte šaknų sistemos. Tuomet ant viršaus sodinkite pomidoro daigą, užberkite žeme ir gausiai palaistykite.
