Net ir karštai įkaitę radiatoriai negarantuoja šilumos namuose. Dažnai tikroji šalčio priežastis slypi ten, ko plika akimi nepastebime – tai skersvėjai ir mikroskopiniai plyšiai konstrukcijose. Oro judėjimą ne visada jaučiame oda, tačiau sąskaitos už šildymą tai „jaučia“ puikiai. Norint tiksliai nustatyti šilumos nuostolių vietas, nebūtina turėti brangaus termovizoriaus – pakanka paprastos vaško žvakės.
Žvakės liepsna yra itin jautri net menkiausiems oro srautų pasikeitimams. Ten, kur akimis nieko nematome, ugnis akimirksniu parodo problemą.
Prieš pradedant eksperimentą reikėtų: išjungti visas priverstinės ventiliacijos sistemas (gartraukius, ventiliatorius ir pan.), uždaryti visas kambarių duris ir langus, uždegti žvakę ir palaukti kelias sekundes, kol liepsna taps stabili ir lygi.
Laikydami žvakę rankoje, lėtai apeikite visas „kritines“ zonas: langus ir jų rėmų sandūras, palanges, šlaitus ir angokraščius, grindjuostes ir sienų–grindų sujungimus, rozetes, jungiklius, nišas sienose, išorinių sienų kampus ir sujungimus.
Žvakę laikykite maždaug 2–5 cm atstumu nuo tikrinamo paviršiaus ir judėkite labai lėtai, kad liepsna spėtų sureaguoti į oro judėjimą.
Liepsnos elgesys padės suprasti, kas vyksta:
Liepsna linksta į tikrinamą vietą – oras išeina iš kambario į lauką, tai rodo šilumos nutekėjimą per plyšį ar nesandarumą.
Liepsna nuo tikrinamos vietos pakrypsta į kambario pusę – į patalpas veržiasi šaltas lauko oras, tai aiškus skersvėjo šaltinis.
Liepsna mirga, „šoka“, nuolat neramiai juda – radote vietą, kur nuolat juda oras, vadinasi, yra paslėpta, bet aktyvi plyšio ar nesandarumo zona.
Bet koks akivaizdus žvakės liepsnos judėjimas reiškia, kad šioje vietoje yra problema ir ją reikia kuo greičiau sandarinti: naudoti sandarinimo putas, silikoną, sandarinimo juostas, gumines tarpines, specialias izoliacines medžiagas ar kitus tinkamus sprendimus. Pašalinus šiuos „nematomus“ šilumos nutekėjimo taškus, namuose tampa šilčiau net nekeičiant radiatorių ar šildymo sistemos.
