Vietoje to, kad kas savaitę laistytumėte lysves agresyviomis cheminėmis priemonėmis nuo koloradinių vabalų, verta pasinaudoti gudresniu metodu. Vabalai skrenda į bulves, reaguodami į bulvienojų kvapą – jis jiems tarsi švyturys. Jei šį kvapą „užgošite“ kitų augalų aromatais, kenkėjui bus gerokai sunkiau surasti bulvių pasėlius. Čia ir praverčia teisingas augalų kaimynystės planavimas, kuris gali iš esmės pakeisti požiūrį į daržininkystę.
Vienas geriausių „sargų“ bulvėms – paprastosios pupelės. Jos išskiria medžiagas, kurių koloradinis vabalas vengia. Jei pupeles pasodinsite tiesiai tarp bulvių eilių, susidarys savotiška gyva tvora. Pupelės visiškai netrukdo bulvėms augti ir stiprėti, tačiau kenkėjams sukuria nemalonią aplinką.
Kitas labai geras pasirinkimas – medetkos (kalendulos). Šios ryškios gėlės veikia kaip stipri natūrali atbaidanti priemonė ir kartu puošia daržą. Medetkų išskiriami fitoncidai veikia vabzdžių receptorius ir priverčia juos ieškoti kitos vietos, todėl nenuostabu, jei dalis kenkėjų persikels pas kaimynus. Panašiai veikia ir česnakai.
Prieskoniniai augalai, pavyzdžiui, kalendra (koljandra), taip pat labai naudingi. Jie ne tik klaidina koloradinį vabalą savo stipriais kvapais, bet ir „pasikviečia“ į daržą naudingus vabzdžius. Boružės ir kiti plėšrieji vabzdžiai mėgsta kalendros žiedus, o kartu mielai minta ir koloradinių vabalų lervomis. Taip gaunasi, kad pasėjote šiek tiek žalumynų, o jie jau dirba jūsų būsimo derliaus labui – tikra gamtos pagalba.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad pasodinus gėlių ar pupelių, visi vabalai akimirksniu ir visiems laikams dings. Tačiau jų kiekis tikrai gerokai sumažės. Toks metodas leidžia užauginti švarias bulves, nenaudojant nuodų. Svarbiausia – neleisti kenkėjui „įsijauti į šeimininką“, nuolat jį klaidinti kitų augalų kvapais. Kai daržas kvepia žolelėmis ir gėlėmis, bulvės turi kur kas daugiau šansų ramiai sulaukti rudens derliaus sveikos ir nepakenktos.
