Baltijos jūra šią žiemą susidūrė su išskirtine gamtos anomalija – dėl užsitęsusio rytų vėjo vandens lygis joje nukrito iki žemiausių reikšmių per daugiau kaip šimtmetį. Šis reiškinys kelia iššūkių laivybai ir pakrančių infrastruktūrai, tačiau kartu gali turėti ir teigiamos įtakos pačios jūros ekosistemai.
Baltijos jūroje užfiksuotas rekordiškai žemas vandens lygis – tokio kritimo neregėta nuo XIX amžiaus pabaigos. Matavimų duomenimis, šią savaitę vanduo kai kuriose vietose nuslūgo iki minimalių reikšmių nuo 1886 metų. Pagrindinė to priežastis – ilgą laiką besitęsiantys stiprūs rytų vėjai, kurie stumia vandenį iš rytinės Baltijos dalies.
Ryškiausiai kritimas pastebėtas Ålandų salose: čia vandens lygis buvo net 72 centimetrais žemesnis už daugiametį vidurkį. Tai – naujas rekordas nuo 1924 metų, kai šioje vietovėje pradėti sistemingi stebėjimai. Toks skirtumas aiškiai matomas pakrantėse, kur atsiveria įprastai po vandeniu esančios teritorijos.
Labai panaši situacija fiksuojama ir Latvijos pajūryje. Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro duomenimis, jūros lygis nukrito maždaug iki 65 centimetrų žemiau nacionalinėje aukščių sistemoje naudojamos nulio žymos. Liepojoje ir Ventspilyje rodmenys priartėjo prie istorinių minimumų – žemesnis lygis ten registruotas tik 1937 ir 1978 metais.
Rygos įlankoje vandens lygis taip pat išlieka neįprastai žemas. Nors 2010 ir 2014 metų sausio pabaigoje jis buvo dar 10–20 centimetrų mažesnis, absoliutus minimumas šioje įlankoje iki šiol fiksuotas 1959 metais.
Sinoptikai įspėja, kad išliekant rytų vėjams vandens lygis Baltijoje gali dar šiek tiek kristi. Tačiau klimatologai ir okeanologai pažymi, jog tokios sąlygos gali būti palankios jūros „sveikatai“. Pasikeitus vėjo krypčiai į vakarų, į Baltijos jūrą iš Šiaurės jūros plūstelėtų švaresnis, sūresnis ir deguonies gausesnis vanduo. Paskutinį kartą toks ryškus druskingesnio vandens antplūdis registruotas 2014 metais ir jis turėjo teigiamos įtakos gilesnių Baltijos sluoksnių būklei.
Dėl neįprastai žemo vandens lygio Estijos aplinkos apsaugos agentūra išlaiko įspėjimus apie sudėtingas laivybos sąlygas Rygos įlankoje ir tarp Estijos salų. Panašūs perspėjimai galioja ir Suomijos pakrantėse, kur mažesnis vandens gylis pavojingas laivams, ypač plaukiantiems mažiau pažįstamais maršrutais.
Be to, šiuo metu Baltijos jūroje stebimas didžiausias nuo 2018 metų ledo plotas. Prognozės rodo, kad artimiausiomis savaitėmis įšalusių akvatorijų gali dar padaugėti, ir tada ledo danga taptų plačiausia nuo 2011 metų. Tai turi įtakos ir ekosistemai, ir laivybos sąlygoms, ir pakrančių infrastruktūrai, nes ledas gali pažeisti įrenginius, krantines bei navigacinius ženklus.
Iš palydovų Žemė atrodo kaip „mėlynasis rutulys“, tačiau realybėje vandens spalva skirtingose planetos vietose smarkiai skiriasi. Tai lemia vandens gylis, jo cheminė sudėtis, suspensijos, organinės medžiagos ir kitos priemaišos. Šie veiksniai nulemia, kur vandenys atrodo švariausi ir mėlyniausi, o kur – žalsvi ar net rudi dėl dumblių, nuosėdų ar taršos.
