Jungtinės Valstijos oficialiai paskelbė, kad naujasis Strateginių puolamųjų ginklų mažinimo susitarimas (START, dar vadinamas SNO-3) 2026 m. vasario 5 d. galutinai nustos galioti. Tai reiškia vieno svarbiausių šaltojo karo pabaigos laikotarpio branduolinės ginkluotės kontrolės ramsčių griūtį ir naują, gerokai labiau neapibrėžtą saugumo etapą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, kad 2026 m. vasario 5 d. baigiasi naujojo Strateginių puolamųjų ginklų mažinimo susitarimo (SNO-3, New START) galiojimas.
Pasak jo, sutartis, kuri buvo rengta kitomis geopolitinėmis sąlygomis ir siekiant kitokių tikslų, šiandien nebeatitinka šiuolaikinės saugumo aplinkos realijų. Valstybės sekretorius pabrėžė, kad bet kokias būsimas derybas Jungtinės Valstijos ves tik iš jėgos pozicijų.
„Mūsų siekis mažinti globalias branduolines grėsmes yra nuoširdus, tačiau mes nesutiksime su sąlygomis, kurios kenkia Jungtinėms Valstijoms, ir nepaisysime įsipareigojimų nevykdymo vien dėl to, kad norime sutarties dėl pačios sutarties. Kelsime aukštus standartus visiems potencialiems branduoliniams partneriams ir visada derėsimės iš jėgos pozicijų“, – pareiškė Rubio.
Kas buvo SNO-3 sutartis?
Strateginių puolamųjų ginklų mažinimo sutartis SNO-3 (New START) buvo dvišalis susitarimas tarp Rusijos ir JAV dėl tolesnio dislokuotų strateginių branduolinių ginklų arsenalų mažinimo ir ribojimo. Ji buvo pasirašyta 2010 metais, o 2021-aisiais pratęsta dar penkeriems metams – iki 2026 m.
Ši sutartis nustatė aiškius limitus kiekvienai šaliai: ne daugiau kaip 1550 branduolinių užtaisų ir 800 nešėjų (raketų ir bombonešių), iš kurių tik 700 buvo galima laikyti visiškoje kovinėje parengtyje.
Be skaičių, SNO-3 kūrė ir skaidrumo sistemą. Šalys kasmet apsikeisdavo duomenimis, vykdydavo reguliarias abipuses inspekcijas, o specialioje komisijoje du kartus per metus aptardavo iškilusius nesutarimus. Toks mechanizmas leido Vašingtonui ir Maskvai labiau pasitikėti viena kitos deklaruojamais pajėgumais ir mažino pavojingų įtarimų riziką.
Pažymėtina, kad šis dialogas iš esmės išliko vieninteliu veikiančiu ryšio kanalu net ir po 2014 metų, kai dvišaliai santykiai ėmė sparčiai blogėti. Nepaisant abipusių priekaištų dėl sutarties nuostatų, abi pusės ilgą laiką sąmoningai rinkosi kompromisus, suvokdamos, jog branduolinės ginkluotės kontrolė yra svarbesnė už politinius ginčus.
Nuo šiol tarp JAV ir Rusijos nelieka jokių teisiškai įpareigojančių ribojimų, kiek branduolinių užtaisų ar raketų jos gali turėti ir laikyti kovinėje parengtyje.
Anksčiau JAV Valstybės departamentas buvo paskelbęs, kad Rusija pažeidžia sutartį dėl to, jog atsisako įsileisti Amerikos inspektorius į savo objektus ir taip blokuoja sutartyje numatytą kontrolės mechanizmą.
Dėl to NATO paragino Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal strateginių puolamųjų ginklų mažinimo ir ribojimo sutartį.
Dar 2022 m. gruodį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas atkreipė dėmesį, kad Rusija plečia ir modernizuoja savo branduolinį arsenalą, taip dar labiau didindama tarptautinę įtampą ir rizikas pasauliniam saugumui.
