Šiuo metu Ispanija ir Portugalija išgyvena vienus sunkiausių pastarųjų metų gamtos išbandymų. Rytinę ir pietvakarinę Europos dalį talžo galingi ciklonai „Leonardas“ ir „Marta“, atnešę rekordines liūtis, potvynius, nuošliaužas ir didelius ekonominius nuostolius. Tūkstančiai žmonių priversti palikti namus, o valdžios institucijos skelbia nepaprastąją padėtį ir ruošiasi naujam stichijos smūgiui.
Ispanija ir Portugalija kovoja su pražūtingomis audros „Leonardas“ pasekmėmis. Šis ciklonas atnešė rekordines liūtis ir škvalinius vėjus, dėl kurių kilo masiniai potvyniai ir nuošliaužos. Vien tik Ispanijos Andalūzijos regione daugiau kaip 7000 žmonių buvo priversti evakuotis iš savo namų.
Stichija jau pareikalavo ir žmonių aukų. Portugalijoje žuvo vienas žmogus, o Ispanijos Malagos provincijoje rasta moters, galimai nuplautos sraunia vandens srove, kai ji mėgino išgelbėti savo šunį, kūnas.
Situacija išlieka kritinė, nes dirvožemis yra visiškai prisotintas drėgmės ir nebegali sugerti naujų kritulių. Ekspertai perspėja apie realią plačių nuošliaužų grėsmę, ypač kalnuotose vietovėse.
„Grasalemos kalnų vandeningieji horizontai yra perpildyti ir dėl susikaupusio slėgio gali išprovokuoti nuošliaužas. Tai gali suformuoti dideles įgriuvas. Jei tokia įgriuva atsivertų po namu, pasekmės būtų katastrofiškos“, – pareiškė Andalūzijos regiono vadovas Chuanas Manuelis Morenas.
Turistų pamėgtame Grasalemos miestelyje vanduo ėmė sunktis per namų sienas ir gatves pavertė upėmis. Skubiai evakuota apie 1500 gyventojų.
Portugalija: nepaprastoji padėtis ir grėsmė rinkimams
Portugalijoje audra paralyžiavo ištisų regionų gyvenimą. Vyriausybė pratęsė nepaprastosios padėties režimą 69 savivaldybėse. Douro upė išsiliejo iš krantų Porte, o Alkaser do Salo miestas jau trečią dieną išlieka dalinai apsemtas.
„Man nieko neliko, visiškai nieko. Išgelbėjau tik tuos drabužius, kuriuos turėjau ant savęs“, – pasakojo nukentėjusi gyventoja Rita Morgadu.
Stichijos mastas toks didelis, kad partijos „Chega“ lyderis paragino atidėti antrąjį prezidento rinkimų turą, numatytą sekmadieniui. Vis dėlto rinkimų komisija kol kas laikosi sprendimo balsavimą surengti pagal grafiką.
Artėja naujas smūgis: audra „Marta“
Sinoptikų prognozės nedžiugina. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra (AEMET) perspėja, kad trumpas atokvėpis truks neilgai. Jau šeštadienį į Pirėnų pusiasalį turėtų atslinkti naujas ciklonas – audra „Marta“.
Prognozuojama, kad „Marta“ atneš smarkias liūtis į regionus, kurių dirvožemis jau nebesugeba drenuoti vandens, stiprius škvalus ir naujų potvynių riziką Gvadalkiviro ir Tacho upių baseinuose.
Žemdirbiai jau skaičiuoja milžiniškus nuostolius: vien Jaeno provincijoje alyvuogių derlius, pirminiais vertinimais, prarastas daugiau kaip už 200 milijonų eurų. Valdžios institucijos ragina gyventojus būti pasirengusius galimai evakuacijai ir atidžiai sekti gelbėjimo tarnybų pranešimus.
Italija: nepaprastoji padėtis dėl ciklono „Harry“
Kritinės oro sąlygos siaubia ir kitas Viduržemio jūros šalis. Italijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį dėl pražūtingo ciklono „Harry“, kuris nusiaubė Kalabriją, Siciliją ir Sardiniją. Audra sukėlė didžiulius potvynius, nuošliaužas ir infrastruktūros griūtis.
Cikloną lydėjo uraganinio stiprumo vėjai, intensyvios liūtys ir iki 9 metrų aukščio audros bangos. Dėl to smarkiai nukentėjo gyvenamieji namai, keliai, viešbučiai, kavinės ir kiti komerciniai objektai.
Labiausiai nukentėjo Sicilija. Pirminiais valdžios skaičiavimais, žala siekia apie 740 milijonų eurų ir gali išaugti iki daugiau nei 1,5 milijardo eurų. Ypač sudėtinga situacija susiklostė turistiniame Taorminos kurorte, kur sugriauta infrastruktūra kelia grėsmę turistiniam sezonui ir regiono ekonomikai.
Mieste Nišemis dėl maždaug 4 kilometrų ilgio nuošliaužos buvo evakuota apie 1500 gyventojų. Dalį jų laikinai apgyvendino sporto kompleksuose, o keliai šioje teritorijoje uždaryti.
Italijos vyriausybė jau skyrė 100 milijonų eurų neatidėliotinai pagalbai nukentėjusiems regionams. Nepaprastoji padėtis įvesta 12 mėnesių laikotarpiui su galimybe ją pratęsti. Taip pat rengiami specialūs sprendimai sugriautos infrastruktūros atstatymui ir rekonstrukcijai.
Mokslininkai dar kartą pabrėžia, kad klimato krizė didina tokių stichinių reiškinių intensyvumą ir dažnumą Viduržemio jūros regione. Vis dažnesnės ir stipresnės audros, potvyniai bei nuošliaužos tampa nauja realybe, kuriai Europos šalys privalo ruoštis iš anksto – tiek stiprindamos infrastruktūrą, tiek kurdamos efektyvesnes civilinės saugos ir prevencijos sistemas.
