„Volkswagen“ aplenkė „Tesla“ ir tapo daugiausiai elektromobilių Europoje parduodančiu gamintoju. Šią poziciją koncernas iškovojo dėl platesnio modelių pasirinkimo, tankesnio atstovybių tinklo ir nuoseklaus vykdymo.
Tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenimis, „Volkswagen“ grupės grynai elektrinių automobilių registracijos Europoje išaugo 56 % – iki 274 278 vienetų, tuo metu „Tesla“ pardavimai smuko 27 % – iki 236 357. Iš viso elektromobilių registracijos žemyne padidėjo 29 %, iki 2 572 491, o jų rinkos dalis pasiekė 19,5 %, nors bendri naujų automobilių pardavimai augo tik nežymiai.
Šis pokytis rodo, kad Europos elektromobilių rinka iš vieno prekės ženklo sprinto virsta į daugiamaršrutinį maratoną. Vis svarbesni tampa kaina, modelių įvairovė ir gamybos artumas galutiniam pirkėjui, o ankstyvas startas rinkoje nebėra lemiamas pranašumas, ypač kai elektrifikuotis pradeda masiniai pirkėjai ir įmonių autoparkai.
„Volkswagen“ daugiabrikė strategija: platesnis pasiekiamumas rinkoje
„Volkswagen“ pergalę nulėmė ne tik pagrindinis markės vardas, bet ir visas koncernas. „JATO Dynamics“ duomenys rodo, kad „Škoda“ užėmė ketvirtą vietą Europos elektromobilių reitinge su 171 703 registruotais automobiliais, „Audi“ – penktą su 153 845, „Cupra“ – penkioliktą su 79 269, o „Porsche“ – 21-ą su 32 715. Toks pasiskirstymas leidžia koncernui apimti skirtingus kainų segmentus ir kėbulų tipus – nuo „ID.3“ ir „ID.4“ iki „Škoda Enyaq“, „Cupra Born“ ir „Audi Q4 e-tron“ – ir taip pritraukti tiek privačius pirkėjus, tiek itin svarbų įmonių automobilių segmentą.
Ne mažiau svarbi ir vietinė gamyba bei logistika. Turėdamas seniai veikiančias gamyklas, tiekimo grandines ir tankų atstovybių tinklą visoje Europoje, „Volkswagen“ gali konkuruoti pristatymo terminais ir bendromis eksploatavimo sąnaudomis. Įmonių autoparkų valdytojams ypač svarbus automobilio darbingumas, aptarnavimo prieinamumas ir likutinė vertė – sritys, kuriose tradiciniai „Volkswagen“ stiprybių pagrindai vis labiau atsispindi ir elektromobilių rinkoje.
„Tesla“ išlaiko perkamiausio modelio titulą su „Model Y“
Nors prekės ženklų reitinge „Tesla“ užleido pozicijas, ji vis dar turi perkamiausią vieną modelį Europoje – „Model Y“, kuris surinko 149 805 registracijas. Vis dėlto šio modelio apimtys per metus sumažėjo 28 %, o „Model 3“ pardavimai smuko 24 % – iki 85 393. Analitikų teigimu, spaudimą didina kylanti konkurencija kompaktiškų ir vidutinio dydžio automobilių segmentuose, retesni ryškūs kainų mažinimai ir siauresnė modelių gama, palyginti su konkurentais, apimančiais daugiau nišų.
Spaudimą jaučia ne vien „Tesla“. Pavyzdžiui, kompaktiškasis „Volvo EX30“, vienas ryškių šio segmento naujokų, fiksavo 37 % kritimą – iki 49 110 registracijų. Tai rodo, kad pasiūlos apimtys, įrangos versijos ir subsidijų pokyčiai gali smarkiai paveikti mėnesinius rezultatus. Bręstančioje elektromobilių rinkoje modelio naujumas ir realus prieinamumas tampa ne mažiau svarbūs nei paties prekės ženklo žinomumas.
Politikos ir kainodaros pokyčiai: besikeičiančios ES taisyklės ir paskatos
Reguliacinė aplinka Europoje lieka nepastovi. Europos Sąjunga sušvelnino ankstesnę viziją, kad ateityje keliuose liks vien elektra varomi automobiliai, ir paliko erdvės įkraunamiems hibridams bei tam tikroms vidaus degimo technologijoms esant konkrečioms sąlygoms. Šios detalės daro didelę įtaką gamintojų atitikties strategijoms, modelių planavimui ir autoparkų elektrifikacijos spartai.
Tuo pačiu metu vis sparčiau plečiamas įkrovimo infrastruktūros tinklas pagal Europos alternatyviųjų degalų programą. Tai didina pasitikėjimą ilgesnėmis kelionėmis ir mažina bendras eksploatacijos sąnaudas tiems, kurie daug važiuoja. Kadangi, „JATO“ skaičiavimais, bendra naujų automobilių rinka paaugo tik 2,2 %, elektromobiliai rinkos dalį atima ne iš augimo, o iš esamų pardavimų. Tai didina kainų drausmės ir sąnaudų kontrolės svarbą gamintojams.
Globalus kontekstas ir ko tikėtis toliau Europoje
Europos elektromobilių plėtra vyksta greta spartaus elektrifikacijos augimo Kinijoje, kur, „Rho Motion“ duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių buvo parduota 6,5 mln. elektromobilių, o pardavimai per tą laikotarpį išaugo 29 %. Šis globalus fonas daro įtaką Europos kainų lygiui: Kinijos gamintojai agresyviai konkuruoja kaina, o Europos ir JAV koncernai priversti derinti pelningumą, komplektaciją ir vietos politikos reikalavimus, kad išliktų konkurencingi.
Pati „Tesla“ vis labiau remiasi programine įranga ir paslaugomis, siekdama diversifikuoti pajamas. Bendrovė naujiems automobiliams nebesuteikia nemokamo „Autopilot“ funkcionalumo ir skatina rinktis „Full Self-Driving“ prenumeratą už 99 JAV dolerius per mėnesį. Taip pat plečiami robotaksi bandymai naujuose JAV miestuose, atsiradus papildomiems reguliaciniams leidimams. Šie žingsniai gali pakeisti pelno struktūrą, net jei pačių automobilių pardavimų augimas imtų lėtėti.
„Volkswagen“ kitas raidos etapas siejamas su mažesnių kaštų platformomis ir didelės apimties mažais elektromobiliais. Koncernas rengia elektromobilį, kurio kaina turėtų būti mažesnė nei 25 000 eurų ir kuris būtų orientuotas į masinį pirkėją, tuo pačiu tobulindamas programinę įrangą ir energijos valdymo sistemas visose savo markėse. Jei prie mažesnių kainų pavyks pridėti tvirtas įkrovimo partnerystes ir patikimai veikiančius nuotolinius (over-the-air) atnaujinimus, „Volkswagen“ galės įsitvirtinti rinkoje net ir mažėjant subsidijoms bei pirkėjams tampant išrankesniems.
Esminė išvada: mastas ir protinga kainodara nulems lyderius
Europos elektromobilių rinka nebėra vieno prekės ženklo istorija. „Volkswagen“ į viršų iškilo todėl, kad gebėjo pasiūlyti pirkėjams tinkamą kainą, patrauklius kėbulų tipus ir realų prieinamumą – ir visa tai per kelis skirtingus prekės ženklus. Tuo tarpu „Tesla“ pardavimai, sutelkti į kelis pagrindinius modelius, patyrė stipresnį konkurentų spaudimą.
Elektromobilių daliai pasiekus 19,5 % ir toliau augant, rinkos lyderiais taps tie, kurie sugebės suderinti didelio masto gamybą, apgalvotą kainodarą, pažangią programinę įrangą ir sklandžią įkrovimo infrastruktūros patirtį. Šiuo metu Europos elektromobilių karūna laikinai atsidūrė Volfsburge.
