Didžioji Britanija svarsto itin griežtas priemones prieš su Rusija siejamą vadinamąjį „šešėlinį laivyną“. Kalbama apie galimą Rusijos naftą gabenančių tanklaivių konfiskavimą, kas galėtų tapti nauju ir labai skausmingu sankcijų etapu Kremliui.
Didžioji Britanija svarsto galimybę konfiskuoti su Rusija siejamo vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivius. Tokie veiksmai atvertų naują spaudimo Maskvai frontą ir reikštų griežtesnį sankcijų taikymą Rusijos naftos eksportui.
Kaip skelbiama, karinės šių laivų sulaikymo ir užėmimo priemonės buvo aptartos konsultacijose kartu su NATO sąjungininkais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės karališkoji jūrų pėstininkų pajėga surengė uždarą brifingą britų parlamento nariams ir Lordų rūmų atstovams, kuriame pristatė augančias Rusijos keliamas grėsmes, ypač Arktyje ir Tolimojoje Šiaurėje. Vienas susitikimo dalyvių teigė, kad jūrų pėstininkai „nekantriai laukia“ įsakymo užimti tokį laivą.
Britų vyriausybė pabrėžia, kad tanklaivių konfiskavimas turėtų tapti aiškiu politiniu signalu Maskvai: sankcijos neturi būti vien deklaratyvios – jos turi sukelti realius ekonominius nuostolius ir didinti karo kainą Rusijai.
Lloyd’s List Intelligence duomenimis, šių metų sausį Lamanšo sąsiauryje ir Baltijos jūroje buvo fiksuoti 23 „šešėlinio laivyno“ laivai, kurie naudojo suklastotas arba neteisėtai iškeltas vėliavas. Dauguma šių tanklaivių naudojami Rusijos naftos eksportui, daugiausia į Kiniją, Indiją ir Turkiją.
Anksčiau jau buvo skelbta apie Jungtinės Karalystės ketinimus sugriežtinti priemones prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“. Tarp svarstomų variantų – specialiųjų pajėgų operacijos atviroje jūroje, per kurias, remiantis sankcijų ir kovos su pinigų plovimu teisės aktais, būtų galima užimti ir areštuoti tokius tanklaivius.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, dalyvaujant ir Didžiajai Britanijai, konfiskavo tanklaivį Marinera, kuris gabeno rusišką naftą ir buvo įtrauktas į sankcijų sąrašus. Londone šis atvejis vertinamas kaip svarbus precedentas tolesniems panašiems veiksmams.
Dar 2022 m. gruodžio pradžioje Didžiojo septyneto valstybės, taip pat Australija ir Europos Sąjunga nustatė 60 JAV dolerių už barelį kainos lubas rusiškai naftai. Nuo 2023 m. vasario 5 d. ribojimai išplėsti ir Rusijos naftos produktams: dyzelinui nustatyta 100 JAV dolerių, o įvairiems tepalams ir kitai produkcijai – 45 JAV dolerių už barelį kainos riba.
Atsakydama į šias sankcijas, Rusija ėmė kurti vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kuriuo siekia apeiti taikomus apribojimus. Tai dažniausiai seni, techniškai pasenę tanklaiviai, kurių savininkai ir operatoriai išjungia navigacinius siųstuvus, kad būtų sunkiau juos sekti ir identifikuoti. Remiantis „Financial Times“ duomenimis, daugumai tokių laivų faktiškai vadovauja Rusijos valstybinė bendrovė „Sovkomflot“.
