Daugiau nei 150 valstybių, tarp jų – Kinija, Indija ir Europos Sąjungos šalys, patvirtino ataskaitą, kurioje perspėjama, kad beatodairiškas ekonomikos augimo siekis yra viena pagrindinių pasaulinės biologinės įvairovės nykimo priežasčių.
„Nesubalansuota ekonominė veikla ir į augimą, matuojamą bendruoju vidaus produktu, sutelktas dėmesys yra vienas iš veiksnių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą ir trukdančių transformaciniams pokyčiams“, – įspėjama Tarpvyriausybinės mokslo ir politikos platformos biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų klausimais (IPBES) ataskaitoje, paskelbtoje pirmadienį.
IPBES – tai pagrindinė tarpvyriausybinė institucija, vertinanti pasaulinės biologinės įvairovės būklę. Pirmadienį pristatyta ataskaita yra trejų metų darbo rezultatas, ją savaitgalį Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) vykusiame IPBES aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino valstybių vyriausybių atstovai.
IPBES duomenimis, vienai iš aštuonių iš maždaug 8 mln. pasaulyje esančių augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas. Apie 75 proc. Žemės sausumos paviršiaus jau yra reikšmingai pakeistas žmogaus veiklos.
Ataskaitoje perspėjama, kad jei šios tendencijos nepasikeis, ateities gerovė atsidurs pavojuje. Rinkos tinkamai neįvertina ir neįkainoja biologinės įvairovės teikiamų paslaugų – tokių kaip teršalų filtravimas, klimato reguliavimas ar apdulkinimas.
„Verslai ir kiti svarbūs veikėjai gali arba rodyti kelią į tvaresnę pasaulio ekonomiką, arba galiausiai rizikuoti išnykti – tiek gamtoje gyvenančių rūšių, tiek ir patys“, – sakė vienas iš trijų vertinimo pranešimo bendraautorių Mattas Jonesas.
„Žalingos paskatos“
Ataskaitos autoriai griežtai kritikuoja „neadekvačias ar žalingas“ verslui skiriamas paskatas, „institucinę aplinką, kurioje trūksta paramos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo“, taip pat verslo modelius, grindžiamus „nuolat didėjančiu medžiagų vartojimu“. Visa tai įvardijama kaip pagrindiniai veiksniai, vedantys į spartų gamtos nykimą visame pasaulyje.
Nors ataskaitoje išskiriami konkretūs žingsniai, kurių gali imtis verslas, pripažįstama, kad vien pramonė negali sustabdyti ir pakeisti biologinės įvairovės nykimo. Pabrėžiama valstybės politikos, teisinių ir reguliacinių priemonių, institucinių pajėgumų ir žinių svarba.
Ataskaita pasirodo tuo metu, kai Europos Sąjunga įgyvendina dereglamentavimo darbotvarkę, siekdama didinti konkurencingumą švelnindama aplinkosauginius standartus.
Jungtinės Valstijos neprisidėjo prie šios ataskaitos – jos yra paskelbusios ketinančios pasitraukti iš IPBES ir kitų, jų manymu, „švaistūniškų, neveiksmingų ir žalingų“ tarptautinių organizacijų.
IPBES pirmininkas Davidas Obura prieš ataskaitos paskelbimą sakė, kad „labai garsios dešiniojo sparno bendruomenės traukiasi nuo bendrų sprendimų, kurių mums reikia“, tačiau mokslas aiškiai rodo, jog „tai neteisingas kelias, o norint įveikti artėjančias krizes, mums reikės geresnių, į įrodymus besiremiančių sprendimų“.
„Tai nepaprastai neraminantis ir tam tikra prasme labai varginantis laikotarpis, matant, kas vyksta“, – kalbėjo jis. Pasak Oburos, jam belieka „kiek įmanoma labiau remti vertinimuose sukauptų įrodymų sklaidą, kad jie būtų priešais sprendimų priėmėjus ir jie galėtų jais pasinaudoti. Tikiuosi, kad taip ir bus.“
