Naktinė JAV karinio jūrų laivyno operacija Indijos vandenyne atskleidė, kaip ryžtingai Vašingtonas siekia užkirsti kelią tarptautinių sankcijų pažeidinėjimui. Amerikiečių kariai perėmė ir patikrino tanklaivį „Aquila II“, kuris laikomas Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ dalimi ir įtariamas dalyvavimu neteisėtoje naftos prekyboje.
Naktį JAV kariškiai atliko jūrinę operaciją Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono atsakomybės zonoje, perimdami ir įlipdami į tanklaivį „Aquila II“. Operacija vyko Taivano sąsiaurio ir Pietų Kinijos jūros regiono strateginiuose vandenyse, kur JAV laivynas reguliariai patruliuoja užtikrindamas laivybos saugumą ir sankcijų laikymąsi.
JAV Gynybos departamentas informavo, kad operacija praėjo sklandžiai ir be incidentų – nei laivo įgula, nei amerikiečių kariai nenukentėjo. Pasak Pentagono, veiksmų imtasi dėl to, jog „Aquila II“ pažeidė karantino ir kontrolės režimą, taikomą sankcionuotiems laivams pagal tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimus.
Tanklaivis, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos, bandė išvengti kontrolės po veiklos Karibų jūroje. JAV karinis jūrų laivynas sekė jo maršrutą nuo Karibų iki Indijos vandenyno, naudodamas palydovinę žvalgybą, sekimo sistemas ir sąjungininkų teikiamą informaciją. Tai leido tiksliai nustatyti laivo buvimo vietą ir suplanuoti saugų perėmimą atviroje jūroje.
JAV Gynybos departamentas pabrėžė, kad nė viena kita valstybė pasaulyje neturi tokių globalių galimybių sekti ir perimti sankcionuotus laivus kaip Jungtinės Valstijos. Vašingtonas aiškiai deklaruoja pasirengimą taikyti savo karinio jūrų laivyno pajėgas visame pasaulyje, kad būtų užtikrintas tarptautinių ir nacionalinių sankcijų vykdymas energetikos sektoriuje.
Anksčiau apie „Aquila II“ veiklą skelbė ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Pagal žvalgybos duomenis, šis tanklaivis dalyvavo gabenat rusišką ir venesuelietišką naftą bei naftos produktus, siekiant apeiti tarptautines sankcijas. Dėl to „Aquila II“ laikomas Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalimi – tai laivų tinklas, kuris formaliai registruotas trečiosiose šalyse, bet faktiškai aptarnauja Maskvos energetinius interesus.
Tanklaivis siejamas su įmone „SUNNE CO LIMITED“. 2025 m. sausį Jungtinės Valstijos šiai bendrovei pritaikė sankcijas už veiklą Rusijos energetikos sektoriuje ir pagalbą Maskvai apeinant eksporto apribojimus. Vėliau sankcijos „Aquila II“ ir su juo susijusiems interesams buvo praplėstos ir kitų Vakarų partnerių – ribojimus įvedė Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga, Kanada ir Šveicarija. Tanklaivis taip pat įtrauktas ir į Ukrainos sankcijų sąrašus.
Ukrainos žvalgybos teigimu, „Aquila II“ taikė įvairias apgaulės praktikas: dažnai keitė pavadinimą, manipuliavo automatinės laivų atpažinimo sistemos duomenimis, išjungdavo transponderius ir vykdydavo „laivas prie laivo“ naftos perkrovimą tarptautiniuose vandenyse. Tokia schema naudota gabenant naftą iš Rusijos juodosios, Baltijos jūros uostų bei Tolimųjų Rytų terminalų. Be to, tanklaivis dalyvavo Venesuelos naftos eksportui, apeinant JAV jūros blokadą 2025 m. pabaigoje.
„Aquila II“ perėmimas laikomas aiškiu signalu Rusijos „šešėlinio laivyno“ operatoriams ir kitiems sankcionuojamiems vežėjams – net ir tūkstančiai kilometrų nuo Europos ar Amerikos pakrančių nėra garantija, kad sankcijų režimo pažeidimai liks nepastebėti. JAV ir jų sąjungininkai demonstruoja pasirengimą naudoti jėgą jūroje, kai kalbama apie sistemingą draudžiamų krovinių gabenimą.
Šis incidentas įvyko platesniame Vakarų spaudimo Rusijos energetikos sektoriui kontekste. Jungtinė Karalystė ir kitos Europos valstybės viešai svarsto griežtesnes priemones prieš „šešėlinį laivyną“ – nuo papildomų finansinių ir draudimo ribojimų iki specialiųjų pajėgų operacijų atviroje jūroje, vadovaujantis sankcijų ir kovos su pinigų plovimu teisės aktais.
Tuo pat metu Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų eksporto akivaizdžiai mažėja. 2026 m. sausį jos sumažėjo maždaug dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. liepos. Analitikų vertinimu, tokie veiksmai – nuo kainų lubų, draudimo apribojimų iki fizinio sankcionuotų laivų perėmimo – palaipsniui siaurina Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje ir remti savo partnerius kitose pasaulio dalyse.
