Pastarosiomis dienomis Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimai vėl sukėlė nerimą Europoje. Komentuodamas galimą Rusijos ir Europos šalių susidūrimą, jis ėmėsi grasinamos retorikos ir užsiminė apie „visavertį karinį atsaką“. Tuo pat metu Vakarų žvalgybos ir analitikai vis garsiau kalba apie ilgalaikės konfrontacijos riziką ir būtinybę Europai ruoštis galimiems scenarijams.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išsakė naujus grasinimus Europai, teigdamas, kad Kremlius esą pasiruošęs „visaverčiam kariniam atsakui“, jei kiltų karinis susidūrimas su Europos valstybėmis.
Lavrovo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. Ministras tvirtino, kad Rusija neva neturi ketinimų pulti Europą. Tačiau kartu jis pridūrė, jog kilus grėsmei Rusijos Federacijai, Maskvos atsakas nebebūtų ribojamas vien „specialiąja karine operacija“.
„Jeigu staiga Europa pradėtų pulti Rusijos Federaciją, mūsų atsakas nebūtų specialioji karinė operacija – tai būtų visavertis karinis atsakas, pasitelkiant visas turimas karines priemones“, – pareiškė Lavrovas.
Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija, tikėtina, bus pasirengusi pulti NATO per artimiausią laikotarpį. Dėl to europiečiai vis rimčiau ima ruoštis galimam kariniam susidūrimui – rengiamos pratybos ir modeliuojami įvairūs karo scenarijai.
Europos žvalgybos, kariškiai ir vyriausybių pareigūnai prognozuodami galimą Rusijos puolimą dažniausiai mini maždaug vienerių metų laikotarpį.
Nors situacija reikalauja greitų sprendimų ir koordinuotų veiksmų, Europos dėmesys, anot analitikų, atrodo išskaidytas. Duomenys rodo, kad didžiausios atakos rizikos zonoje galėtų atsidurti Vokietija ir Prancūzija, tačiau šios šalys šiuo metu labiau susitelkusios į ekonomikos nuosmukį, biudžeto deficitus ir politines nesantaikas. Visa tai silpnina jų gebėjimą laiku ir pilnai įgyvendinti įsipareigojimus, duotus Ukrainai.
Europos pareigūnai taip pat kelia pavojų dėl Rusijos veiksmų kosmose. Skelbiama, kad Rusijos „Lučių“ serijos aparatai persekioja strategiškai svarbius palydovus virš Europos žemyno. Ekspertai baiminasi, jog Maskva jau išmoko perimti valdymo kanalus ir gali sukelti kosminių objektų sutrikimus ar net jų kritimą.
