Žiemą vištos dažnai ima dėti mažiau kiaušinių, o dalis jų visai nustoja dėti. Vis dėlto, pasak patyrusių šeimininkų ir paukštininkų, yra veiksmingų būdų, kaip sudaryti tokias sąlygas, kad dedeklės ir šaltuoju metų laiku dėtų beveik taip pat gerai kaip vasarą.
Norint paskatinti dedeklių produktyvumą žiemą, pirmiausia reikia užtikrinti joms tinkamas laikymo sąlygas. Optimali temperatūra vištidėje turėtų būti nuo +10 iki +18 °C, o šviesus paros metas turėtų trukti 12–14 valandų.
Kaip tinkamai apšiltinti vištidę?
Pirmas žingsnis – vištidės apšiltinimas. Vienas geriausių variantų – sienas iš vidaus apšiltinti putplasčiu. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vištos gali pradėti jį kapoti. Kad to būtų išvengta, putplastis turėtų būti nutinkuotas arba kitaip uždengtas patvaria danga. Taip pat būtina pasirūpinti gera ventiliacija, kad nesikauptų drėgmė ir amoniako garai, kurie kenkia paukščiams ir mažina jų produktyvumą.
Ne mažiau svarbu – šilta ir sausa pakratų danga. Ant maždaug 10 cm storio šiaudų sluoksnio rekomenduojama užberti apie 1 kg kalkių. Jos padeda dezinfekuoti pakratus ir sumažinti drėgmę. Pakratus reikėtų reguliariai supurenti ir papildyti šviežiais šiaudais. Iki stipresnių šalčių bendras pakratų storis turėtų siekti 20–30 cm – tai sudarys vadinamąją „šilto kraiko“ pagalvę, kuri padeda palaikyti šilumą vištidėje.
Apšvietimas: kiek šviesos reikia vištoms?
Be šilumos, dedeklėms būtina užtikrinti ir pakankamą apšvietimą. Žiemą natūralios šviesos nepakanka, todėl ją reikia papildyti dirbtine. Rekomenduojama rytinį apšvietimą įjungti maždaug nuo 6 val. ryto 3 valandoms ir vakarinį – nuo 18 val. vakaro taip pat apie 3 valandoms. Taip bendras šviesos laikas per parą priartėja prie optimalių 12–14 valandų.
Šiam tikslui ypač tinka infraraudonųjų spindulių lempos – jos ne tik apšviečia, bet ir papildomai šildo patalpą. Be to, tokias lempas vėliau galima panaudoti ir daigų auginimui pavasarį.
Tinkama mityba žiemą
Didelę įtaką kiaušinių dėjimui turi ir visavertė mityba. Rekomenduojamas paros racionas vienai dedeklei gali atrodyti taip: apie 65 g virtų bulvių (žalių bulvių duoti negalima), apie 45 g kombinuotųjų pašarų, apie 15 g šieno (smulkinto arba garinto), apie 5 g kreidos kaip kalcio šaltinio, apie 3 g mėsos arba žuvies atliekų – baltymams ir mikroelementams.
Be to, į racioną naudinga įtraukti tarkuotų morkų – jos suteikia karotino ir kitų vitaminų. Taip pat patyrę paukštininkai pataria vištidėje pakabinti sausų „dilgėlių šluotelių“ – vištos mielai jas lesa ir taip papildo vitamino C bei kitų naudingų medžiagų atsargas.
Laikantis šių rekomendacijų – užtikrinus šilumą, sausą ir storą pakratų sluoksnį, pakankamą apšvietimą bei subalansuotą mitybą – net ir per šalčius dedeklės gali dėti stabiliai ir gausiai, o šeimininkai džiaugsis šviežiais kiaušiniais visą žiemą.
