Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė griežtai atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą kurti bendrą ES skolų instrumentą, dar kartą išryškindama vis dažnesnius nesutarimus tarp Berlyno ir Paryžiaus.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą prieš ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą sukurti bendrą skolinimosi schemą, paremtą euroobligacijomis.
Interviu šešioms Europos žiniasklaidos priemonėms, publikuotame antradienį, Macronas paragino Europą pradėti naujo bendro skolinimosi programą. Jo siūlymu, euroobligacijos turėtų sustiprinti investicijas į strateginius sektorius ir taip užtikrinti, kad žemynas neprarastų pozicijų JAV ir Kinijai. Macronas šią iniciatyvą pristato kaip ekonominę būtinybę.
Vos po kelių valandų nuo interviu pasirodymo Berlynas kategoriškai atmetė šį planą. Tai dar vienas epizodas ilgėjančiame nesutarimų sąraše tarp Macrono ir Merzo – nuo prekybos politikos iki požiūrio į santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Mums atrodo, kad, atsižvelgiant į darbotvarkę artėjančiame ES lyderių susitikime, šis pasiūlymas šiek tiek nukreipia dėmesį nuo tikrosios problemos, būtent – kad turime produktyvumo problemą“, – antradienį sakė aukštas Vokietijos vyriausybės pareigūnas, artimas kancleriui. Dėl galimybės atvirai kalbėti jis sutiko kalbėtis anonimiškai.
„Tiesa, kad mums reikia didesnių investicijų“, – pripažino pareigūnas. – „Tačiau, kalbant atvirai, šis klausimas turi būti svarstomas daugiametės finansinės programos kontekste“, – jis pridūrė, turėdamas omenyje dabar deramą ES biudžetą 2028–2034 metams.
Berlyno atsakas Macronui nuskambėjo prieš šią savaitę Belgijos pilyje vyksiantį neformalų ES lyderių susitikimą, skirtą konkurencingumui. Nors tikimasi, kad 27 valstybių vadovai dar nepriims konkrečių sprendimų, jie sieks nustatyti pagrindinius prioritetus kovo mėnesį Briuselyje vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui.
Pasak Vokietijos pareigūno, Berlynas prieš šiuos susitikimus kelia tris pagrindinius tikslus: gilinti bendrąją rinką, spartinti ir dauginti prekybos susitarimus bei mažinti biurokratiją visoje ES.
Konkurencingumo klausimu Merzas vis aiškiau atsiriboja nuo Macrono. Prancūzijos prezidentas pasisako už labiau protekcionistinę politiką ir aktyvesnį valstybės vaidmenį pramonėje, o Merzas, priešingai, vis labiau glaudžiasi prie Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni pozicijų, pabrėždamas rinkos atvėrimą ir biurokratijos mažinimą.
Vokietijos vyriausybė taip pat ragina iš esmės reformuoti ES biudžetą.
„Taip, kaip yra dabar, tęstis negali – negalime priimti, kad du trečdaliai biudžeto iš esmės ir toliau būtų skiriami tik vartojamosioms išlaidoms žemės ūkio ir sanglaudos srityse“, – sakė pareigūnas. – „Tikimės, kad valstybės narės, kurios šiandien reikalauja naujų finansavimo šaltinių, taip pat prisidės prie šių reformų. Negali būti taip, kad kai kas reikalauja daugiau pinigų, bet nenori imtis pokyčių.“
„Per didelis Europos įsiskolinimas nėra be pasekmių“, – pridūrė jis.
