Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas energingai paragino Europą pradėti bendrą skolinimosi programą ir didinti investicijas į strateginius sektorius. Pasak jo, tai yra būtina ekonominė sąlyga, jei žemynas nori neatsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
„Mums atrodo, kad viskas baigėsi. Bet nė sekundės tuo netikėkite“, – sakė Emmanuelis Macronas, pabrėždamas, kad Europa privalo išlikti tvirta ir vieninga prieš bet kokias grėsmes iš Baltųjų rūmų.
Interviu šešioms Europos žiniasklaidos priemonėms, paskelbtame antradienį, Macronas teigė, kad Europa turi pasinaudoti vienybe, kurią parodė per transatlantinę įtampą su Vašingtonu, kilusią dėl Donaldo Trumpo administracijos grasinimų aneksuoti Grenlandiją.
Macronas prognozavo, kad Europai teks griežčiau laikytis pozicijos Vašingtono atžvilgiu dėl skaitmeninio reguliavimo, o taip pat Pekino atžvilgiu, nes Kinijos įmonės ir toliau užverčia Europos rinką pigia produkcija.
„JAV artimiausiais mėnesiais – tai tikra – puls mus dėl skaitmeninio reguliavimo“, – sakė Macronas.
Atsižvelgdamas į tai, kad Europa turi ribotą biudžetą šioms problemoms spręsti, Prancūzijos prezidentas argumentavo, jog, norint finansuoti Europos ateitį, „dabar yra tinkamas metas sukurti bendrą skolinimosi mechanizmą – ateities euroobligacijas“.
Jo teigimu, momentas ypač palankus ir dėl menkstančio pasitikėjimo JAV dolerio stabilumu.
„Pasaulinės rinkos vis labiau bijo Amerikos dolerio. Jos ieško alternatyvų. Pasiūlykime joms Europos skolą“, – kalbėjo Macronas.
Interviu jis taip pat paneigė, kad ilgai stringantis bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos naikintuvų projektas „Future Combat Air System“ (FCAS) būtų ant žlugimo ribos. „Aš tikiu, kad projektas turi judėti pirmyn“, – sakė Macronas.
Eliziejaus rūmų pareigūnas ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad bendra skola galėtų finansuoti platų sektorių spektrą – nuo dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų iki gynybos, kosmoso, puslaidininkių bei robotikos.
Pareigūno teigimu, Prancūzija tikisi rasti sąjungininkų savo raginimui didinti bendrą ES skolą: Šiaurės Europos šalys galėtų būti atviresnės tokiai galimybei kalbant apie gynybą, o Pietų Europos valstybės domėtųsi bendra skola naujosioms technologijoms finansuoti.
„Europa šiandien yra tapusi Kinijos prisitaikymo rinka ir JAV prievartos objektu“, – sakė tas pats pareigūnas. „Jei laikysimės tradicinių europinių receptų, matysime spartėjančią lėtos mirties, kurią prognozavo buvęs Italijos premjeras Mario Draghi, eigą.“
Vis dėlto neaišku, kiek Macrono iniciatyva sulauks palaikymo, turint omenyje, kad jo kadencija baigiasi kitais metais, o įtaka Briuselyje blėsta.
ES lyderiai anksčiau yra sutikę bendrai skolintis tik išskirtinėmis aplinkybėmis – pavyzdžiui, finansuojant paskolas Ukrainai ar remiant atsigavimą po pandemijos. Tačiau nuolatinis bendros skolos mechanizmas jau seniai kelia įtarumą vadinamosioms taupiosioms šalims, kurios nenori prisiimti labiau įsiskolinusių valstybių, tarp jų ir pačios Prancūzijos, rizikos.
Vis dėlto Prancūzijos prezidentas tęsia savo „pardavimo turą“, siūlydamas ne tik bendrą skolinimąsi, bet ir europinio prioriteto principą viešuosiuose pirkimuose bei vietos turinio taisykles. Šiuos pasiūlymus jis pristatys trečiadienį Antverpene vyksiančiame susitikime su Europos pramonės atstovais, o ketvirtadienį – neformaliame ES lyderių susitikime Belgijos kaimo vietovėje.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni stumia gerokai švelnesnę ir mažiau radikalią darbotvarkę, nei siūlo Macronas.
