Norvegija vis garsiau kalba apie būtinybę ruoštis galimai karinei krizei Arkties regione. Šalies gynybos vadovybė atvirai svarsto scenarijus, kuriuose Rusija gali imtis agresyvių veiksmų siekdama apsaugoti savo branduolinį arsenalą Arktyje. Tai kelia nerimą ne tik Norvegijai, bet ir visam NATO aljansui.
Norvegijoje ruošiamasi galimai karo su Rusijos Federacija situacijai. Gynybos vadas generolas Eirikas Kristofersenas pareiškė, kad Maskva gali mėginti užimti dalį Norvegijos teritorijos, siekdama apsaugoti savo branduolines pajėgas Tolimojoje Šiaurėje.
Galimas Rusijos įsiveržimo į Norvegiją scenarijus
Norvegijos gynybos vadas generolas Eirikas Kristofersenas teigia, kad šalis rimtai vertina galimo Rusijos įsiveržimo riziką. Pagrindinis svarstomas scenarijus – Rusijos veiksmai, skirti apsaugoti jos branduolinę infrastruktūrą, esančią netoli Norvegijos sienos.
„Neatmetame bandymo užimti teritoriją kaip Rusijos plano dalies, siekiant apsaugoti savo branduolinius pajėgumus. Tai – vienintelė reali priemonė, kuri jiems liko ir kuri iš tiesų kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė Kristofersenas.
Anot jo, didelė Rusijos branduolinio arsenalo dalis sutelkta Kolo pusiasalyje, esančiame netoli Norvegijos. Čia dislokuoti branduoliniai povandeniniai laivai, sausumos raketos bei orlaiviai, galintys nešti branduolinį ginklą. Konflikto su NATO atveju šios pajėgos būtų itin svarbios. Pasak generolo, tokia grėsmė vis dar išlieka reali.
„Rusijai tai vis dar yra vienas iš galimų veiksmų būdų – elgtis taip, kad užtikrintų savo branduolinio potencialo, ypač antrojo smūgio galimybių, apsaugą. Būtent tokiam scenarijui Arktyje mes ir ruošiamės“, – aiškino jis.
Kartu Kristofersenas pabrėžė, kad šiuo metu Rusija neturi tokių pačių ekspansionistinių tikslų Norvegijos atžvilgiu, kokius rodo Ukrainos ar kai kurių kitų posovietinių šalių atžvilgiu.
Kritika Donaldo Trumpo pareiškimams apie Afganistaną
Generolas taip pat sukritikavo Donaldo Trumpo teiginius, esą JAV sąjungininkai Afganistane nekariavo priešakinėse linijose. Kristofersenas, kuris pats ne kartą tarnavo Afganistane, tokius pareiškimus pavadino nepagrįstais.
„Mes tikrai buvome priešakinėse linijose. Vykdėme visą užduočių spektrą – nuo „Talibano“ lyderių sulaikymo iki afganų karių rengimo ir žvalgybos operacijų. Praradome dešimt norvegų karių. Ten netekau ir savo draugų. Tad tokie žodžiai mums skamba absurdiškai“, – sakė jis.
Arkties saugumas ir Gandralandijos klausimas
Norvegijos gynybos vadovas taip pat sureagavo į Trumpo pareiškimus apie galimus Kinijos ir Rusijos karinius interesus Grenlandijoje.
„Turime labai gerą supratimą apie tai, kas vyksta Arktyje, dėka mūsų žvalgybos. Nieko panašaus Grenlandijoje nematome. Stebime Rusijos aktyvumą – jų povandeninius laivus ir povandenines programas tradicinėje Arkties dalyje, tačiau tai susiję ne su Grenlandija, o su išėjimu į Atlantą“, – pabrėžė Kristofersenas.
Jis pridūrė, kad Norvegija palaiko darbinį kontaktą su Rusija dėl saugumo regione ir pasisako už tiesioginio karinio ryšio kanalo tarp šalių sukūrimą, kad būtų galima išvengti netikėtos eskalacijos.
Grėsmės NATO ir Europos saugumui
Norvegijos gynybos vadovo perspėjimai skamba tuo metu, kai Europoje daugėja diskusijų apie galimą Rusijos agresiją prieš NATO šalis per artimiausius kelerius metus. NATO generalinis sekretorius Markas Riutė anksčiau yra įspėjęs apie realią Aljanso užpuolimo riziką artimiausiu penkerių metų laikotarpiu.
„Mes – kitas Rusijos taikinys“, – taip apibūdinta galima grėsmė Vakarų šalims, akcentuojant būtinybę stiprinti gynybinius pajėgumus ir pasirengti įvairiems scenarijams, ypač Šiaurės ir Arkties regione.
