Dirbtinio intelekto technologijos vis giliau skverbiasi į kasdienį gyvenimą ir keičia mūsų požiūrį į tapatybę bei atminimą. Naujas „Meta“ patentas atveria duris skaitmeniniam „nemirtingumui“ – socialinių tinklų paskyroms, kurios gali gyvuoti ir bendrauti net žmogui mirus.
„Meta“ gavo patentą dirbtinio intelekto sistemai, kuri leidžia tęsti vartotojo aktyvumą socialiniuose tinkluose net jam mirus. Idėja grindžiama skaitmeninio „klono“ sukūrimu – modelio, kuris reaguotų į įrašus, komentarus ir žinutes, imituodamas tikrąją žmogaus elgseną bei bendravimo stilių.
Pagal patente aprašytą koncepciją, kalbos modeliu paremtas dirbtinis intelektas gali perimti vartotojo paskyros funkcijas, kai šis yra neprisijungęs ilgesnį laiką – pavyzdžiui, pertraukos metu ar jam mirus. Tokia sistema būtų mokoma pagal žmogaus veiklos istoriją: komentarus, paspaustus „patinka“, kuriamą turinį, žinučių stilių ir kitus sąveikos pėdsakus, kad galėtų kuo tiksliau atkurti jo elgesį internete.
Patento pagrindiniu autoriumi nurodomas „Meta“ techninis direktorius Endrius Bosvortas. Dokumentas buvo pateiktas dar 2023 metais. Vis dėlto bendrovės atstovai pabrėžia, kad šiuo metu nėra konkrečių planų artimiausiu metu tokias technologijas diegti praktikoje.
Kaip tai veiktų?
Skaitmeninis vartotojo klonas galėtų: palikti komentarus ir paspausti „patinka“, atsakyti į privačias žinutes, turinio kūrėjams ir nuomonės formuotojams – palaikyti paskyros aktyvumą atostogų ar pertraukų metu, potencialiai imituoti garso ir vaizdo skambučius.
Skirtingai nuo paprasto paskyros „autopiloto“ skaitmeninio detokso metu, mirusio žmogaus elgesio imitavimas laikomas visai kito lygio reiškiniu – tiek emocine, tiek teisine prasme.
Etiniai ir socialiniai klausimai
Patentas sukėlė nemažai ekspertų susirūpinimo. Birmingamo universiteto Teisės fakulteto profesorė Edina Harbinja atkreipia dėmesį į daugybę teisinio, socialinio ir filosofinio pobūdžio iššūkių.
„Tai ne tik technologija. Mirusių žmonių imitavimas yra giliai etinis klausimas, susijęs su privatumu, skaitmeninėmis teisėmis ir gedėjimo išgyvenimu“, – pabrėžia ji.
Harbinja taip pat nurodo, kad „Meta“ patentas rodo aiškią tendenciją: gedėjimui skirtos technologijos išeina į masinę rinką ir tampa komerciškai patraukliu produktu. Tai reiškia, kad ateityje gali atsirasti dar daugiau paslaugų, siūlančių skaitmeninį „dialogą“ su mirusiaisiais.
Skaitmeninio palikimo prielaidos ir rinka
„Meta“ jau daugelį metų dirba su skaitmeninio palikimo tema. Pavyzdžiui, „Facebook“ ilgą laiką leido paskirti asmenį, kuris po vartotojo mirties perimtų paskyros valdymą ir galėtų ją paversti atminimo profiliu. Metavisatos vizijose taip pat buvo kalbama apie mirusių žmonių avatarus virtualioje erdvėje.
Panašios technologijos vystomos ir startuoliuose, pavyzdžiui: Replika – dirbtiniu intelektu paremtas pokalbių robotas, leidžiantis bendrauti su skaitmenine žmogaus kopija, You, Only Virtual (YOV) – platforma, skirta padėti žmonėms, išgyvenantiems artimojo netektį, siūlant sąveiką su „virtualiu“ mirusiojo atvaizdu.
2021 metais „Microsoft“ taip pat gavo patentą pokalbių robotui, skirtam imituoti mirusių asmenų komunikacijos stilių.
Moralinės dilemos
Virdžinijos universiteto sociologijos profesorius Džozefas Deivisas pažymi, kad tokios technologijos gali iš esmės pakeisti gedėjimo procesą.
„Gedėjimas iš esmės yra susitaikymas su netektimi. Idėja ‘sugrąžinti’ mirusiuosius į gyvenimą per dirbtinį intelektą sukuria painiavą: išoriškai atrodo, tarsi žmogus būtų sugrįžęs, nors iš tiesų taip nėra“, – sako jis.
Anot Deiviso ir kitų ekspertų, tokios sistemos gali apsunkinti emocinį atsiskyrimą, pratęsti kančią ar net skatinti priklausomybę nuo skaitmeninių „vaiduoklių“ – ypač žmonių, kurie yra pažeidžiamesni psichologiškai.
Šiuo metu milijonai žmonių reguliariai bendrauja su pokalbių robotais, tokiais kaip pažangūs dirbtinio intelekto asistentai, o dalis vartotojų ima patirti emocinę priklausomybę ar net dalijasi savižudiškomis nuotaikomis. Specialistai įspėja, kad plečiantis tokioms technologijoms, būtina kurti aiškias apsaugos priemones ir etinius standartus, kad naujos skaitmeninės galimybės nepablogintų psichikos sveikatos ir nepažeistų žmogaus orumo – net jam mirus.
