Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Valstybės kontrolei iki 2026 m. birželio 16 d. atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų, naudojamų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti, valstybinį auditą.
Svarstomame teisės akte pažymima, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimui krašto apsaugos srityje būdinga skuba. Dalis prekių, paslaugų ir darbų įsigyjama taikant teisinio reguliavimo išimtis ir supaprastintas procedūras, taip pat pasitelkiant tarpininkus. Tokia praktika gali lemti didesnes įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kainas.
Viešųjų pirkimų centralizavimo svarba
Nutarimo projekte pabrėžiama, kad vienas esminių įrankių siekiant didinti viešųjų pirkimų efektyvumą yra šių pirkimų centralizavimas. Tačiau pažanga krašto apsaugos sistemoje šioje srityje vyksta per lėtai – šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų.
Pastaraisiais metais šioms organizacijoms Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė yra pateikusios reikšmingų pastabų dėl viešųjų pirkimų valdysenos ir pirkimų procesų trūkumų, kompetencijų stokos bei nepakankamų veiksmų šioms kompetencijoms didinti.
Pažymima, kad nors krašto apsaugos įsigijimus būtina vykdyti operatyviai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai, kartu užkertant kelią korupcijos rizikoms.
Klausimai, į kuriuos turės atsakyti auditas
Atlikdama auditą, Valstybės kontrolė bus prašoma atsakyti į šiuos klausimus:
Ar krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos, tarp jų Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos ir Infrastruktūros valdymo agentūra, 2021–2025 m. lėšas prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams panaudojo teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai?
Ar teisiniu reguliavimu nustatytos išimtys prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams (neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros ir kt.), decentralizuotas pirkimų organizavimas, šiam procesui skirti žmogiškieji ištekliai, jų kompetencijos ir kitos susijusios aplinkybės užtikrino siekį lėšas panaudoti racionaliai, efektyviai ir rezultatyviai, taip pat leido išvengti tarpininkavimo, dėl kurio galimai didėja įsigijimų kainos?
Ar prekių, paslaugų ir darbų įsigijimus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybės yra nustatytos tinkamai ir sudaro sąlygas šioms institucijoms laiku vykdyti šių įsigijimų kontrolę ir priežiūrą?
