Netikėtas senovės radinys prie Italijos krantų suteikė mokslininkams unikalią galimybę pažvelgti į vėlyvosios Romos imperijos prekybą ir kasdienybę. Finansinės ir muitinės policijos pareigūnai atsitiktinai aptiko jūros dugne stulbinamai gerai išsilaikiusį krovininį laivą, kurio amžius siekia apie 1600 metų.
Netoli Italijos pakrantės, vykdydami įprastą jūros patruliavimą, pareigūnai Jono jūros dugne aptiko gerai išsilaikiusį senovės Romos krovininį laivą, kurio amžius – apie 1600 metų. Apie šį radinį, kuris kelis mėnesius buvo laikytas paslaptyje dėl plėšikavimo grėsmės, oficialiai pranešta tik tuomet, kai buvo skirta lėšų jo tyrimams.
Rastas prekybinis laivas – vadinamoji onerija, skirta birių krovinių gabenimui po Viduržemio jūrą. Laivas aptiktas 2025 m. birželį per planinį Italijos finansų ir muitinės policijos Guardia di Finanza patruliavimą netoli Galipolio, Apulijos regione, Taranto įlankos pakrantėje. Laivo borto įranga užfiksavo dugno anomaliją, į vietą buvo nusiųsti narai.
Apžiūra patvirtino, kad dugne guli didelis romėnų laivas su dešimtimis puikiai išsilaikiusių amforų. Specialistų vertinimu, laivas datuojamas vėlyvuoju Romos laikotarpiu, tikriausiai IV mūsų eros amžiumi, ir galėjo atplaukti iš Šiaurės Afrikos. Dalis korpuso liko sveika, o krovinys beveik nepažeistas.
Po radinio aptikimo vieta buvo nepastebimai, bet nuolat saugoma. Tarp policijos ir kultūros paveldo apsaugos institucijų sudaryta konfidencialumo sutartis, kol buvo vertinama objekto reikšmė. Priežiūrą koordinavo regioninė archeologijos institucija, atsakinga už Brindizio, Lečės ir Taranto provincijas.
Slaptumo laikotarpis baigėsi, kai Italijos Aukščiausioji kultūros paveldo taryba patvirtino 780 tūkst. eurų finansavimą išsamiems moksliniams tyrimams ir ilgalaikei šio objekto apsaugai.
Artimiausiais mėnesiais archeologai planuoja atlikti detalius, neinvazinius laivo tyrimus. Bus taikoma fotogrametrija ir lazerinis skenavimas, kad būtų sukurta tiksli trimatė skaitmeninė laivo ir jo krovinio rekonstrukcija nepažeidžiant paties radinio struktūros.
Vėliau bus analizuojamos amforos ir laivo konstrukcija, siekiant nustatyti gamybos centrus, prekybos maršrutus ir vėlyvosios Romos imperijos laivybos technologijas. Žymės ar užrašai ant krovinio gali padėti atsekti prekių judėjimą Viduržemio jūros regione. Tik užbaigus tyrimus bus sprendžiama, ar dalį amforų iškelti konservavimui ir galimam eksponavimui.
Archeologai šį radinį netoli Galipolio vadina ne „palaidotu lobiu“, o povandeniniu archyvu, galinčiu atskleisti daug naujų faktų apie prekybą, mitybą ir kasdienį gyvenimą Romos imperijoje prieš beveik 1600 metų.
Be šio atradimo, neseniai archeologams pavyko iššifruoti maždaug 4 tūkst. metų senumo molinę lentelę, rastą dar prieš šimtmetį. Ant klinikinio rašto artefaktų užrašyti nerimą keliantys pranašystės motyvai, susiję su badu, epidemijomis ir įsiveržimais.
