Giliai po įkaitusiais dykumų akmenimis mokslininkai aptiko radinį, kuris meta iššūkį įprastiniams geologijos aiškinimams. Senuose marmuro ir klinties dariniuose rasta tūkstančiai mikroskopinių tunelių, išpjautų stulbinančiu tikslumu. Jų struktūra ir cheminė sudėtis rodo, kad tai galėjo būti iki šiol mokslui nežinomos gyvybės formos veiklos pėdsakai.
Šie keisti dariniai iš išorės nematomi, tačiau aiškiai matomi uolienų pjūviuose. Jie aptikti itin sausose Namibijos, Omano ir Saudo Arabijos vietovėse. Tyrėjai mano, kad tai senovinio organizmo, tiesiogine to žodžio prasme „ėdusio“ akmenį, veiklos žymės.
Kodėl tai ne paprastos įtrūkos?
Kiekvieno tunelio skersmuo yra mažesnis nei milimetras, tačiau jų gylis siekia kelis centimetrus. Labiausiai mokslininkus nustebino šių struktūrų tvarka: kanalai išsidėstę vertikaliai, vienodu atstumu vienas nuo kito ir niekada nesikerta.
Profesoriaus Siso Pašjė (Sies Passchier) vadovaujama komanda iš Mainco universiteto tokią organizaciją laiko savotiškos „protingos elgsenos“ mikromastelyje požymiu. Manoma, kad organizmai galėjo jausti kaimyninių kolonijų cheminius signalus ir vengti susidūrimų, taip sumažindami konkurenciją dėl erdvės ir išteklių.
Gyvybės pėdsakai akmenyje
Laboratoriniai tyrimai patvirtino prielaidą apie biologinę kilmę: tuneliuose aptikta anglies, fosforo ir sieros – elementų, būdingų gyviems organizmams. Tuo pat metu juose beveik neliko geležies ir mangano, kurie, tikėtina, buvo „suvartoti“ šių mikroorganizmų.
Mokslininkai spėja, kad tunelius išgraužė endolitiniai mikroorganizmai – tokie, kurie gyvena uolienų viduje ir geba tirpdyti karbonatines uolienas. Vis dėlto didžiausia mįslė yra ta, kad dėl labai didelio šių darinių amžiaus nepavyko aptikti jokios DNR, o gyvų šių organizmų analogų Žemėje iki 2026 metų nerasta.
Kas sukūrė šiuos požeminius „labirintus“ dykumų uolose ir kokios buvo šių paslaptingų „akmenėdžių“ gyvybės formos, kol kas lieka neatsakytais klausimais, atveriančiais naujas tyrimų kryptis tiek geologijoje, tiek astrobiologijoje.
