Europos lyderiai privalo „užsigrūdinti“ ir patys vesti žemyną, o ne laukti nurodymų iš Jungtinių Valstijų ar net iš Europos Sąjungos institucijų, pareiškė Švedijos vicepremjerė Ebba Busch.
Interviu ES politikai skirtame tinklalaidės „EU Confidential“ epizode, duotame išvakarėse prieš Miuncheno saugumo konferenciją, krikščionių demokratams vadovaujanti ir į Švedijos centro dešinės koaliciją įeinanti Busch teigė, kad „Europa turi būti išgelbėta nuo savęs pačios“ – ji privalo tapti judresnė ir nebeleidžianti, kad ją stabdytų vis galingesnė biurokratija.
Pasak jos, Europos lyderiai turi „užsigrūdinti ir liautis laukę, kol iniciatyvą perims Komisija“, ypač kalbant apie dereguliaciją, konkurencingumą ir energetinį saugumą, kurį, anot Busch, būtina stiprinti diegiant naują branduolinę energetiką.
Nors vicepremjerė pabrėžė gerą nuomonę apie Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ji kartu išsakė griežtą kritiką Sąjungos institucijoms.
„Europos Sąjunga buvo sukurta stabilumui, o ne greičiui“, – sakė ji. „Turime įsitikinti, kad kuriame stiprias demokratijas, o ne milžiniškas biurokratijas“, – pridūrė politikė, įspėdama, kad pastarosios ardo visuomenės pasitikėjimą Bendrija.
„Būtent dėl to netekome savo britų draugų ir būtent dėl to dabar daugelyje valstybių narių ilgalaikis palaikymas Sąjungai yra menkinamas.“
Busch teigimu, tam tikrose srityse iniciatyvos turėtų imtis ne Briuselis, o pačios valstybės narės. „Pažvelkite į mūsų įsipareigojimą sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų po plataus masto invazijos į Ukrainą. Galutinius sprendimus priėmėme tik praėjusių metų spalį Energetikos taryboje Liuksemburge. O jų įgyvendinimo dar teks laukti kelerius metus.“
Šis perspėjimas iš Busch lūpų skamba ne pirmą kartą. Po savaites trukusios įtampos, kilusios dėl prezidento Donaldo Trumpo grasinimo atplėšti Grenlandiją nuo Danijos, ji ragino ES kolegas sekti Šiaurės ir Baltijos valstybių pavyzdžiu, stiprinant gynybą ir energetinį saugumą. Šiandien Belgijoje susirinkę ES lyderiai aptaria Bendrijos ateitį, ir dar neaišku, ar jie įsiklausys į šiuos raginimus.
Busch pabrėžė, kad Europa šiandien „stovi kryžkelėje – ir tai ne tik žodžiai, bet ir veiksmai“, kai karas Ukrainoje artėja prie ketvirtųjų metų. Paklausta, kodėl Trumpo administracija stumia Europą į šalį taikos derybose, ji atsakė: „Tai yra priežastis, kodėl Europa turi būti gerbiama dėl savo pačios stiprybės ir vienybės, nes akivaizdu, kad Trumpo administracija tapo vis labiau neprognozuojama ir jos visiškai neįkvepia mūsų lėtos ir nuoseklios institucijos.“
„Prezidentas į silpnumą nereaguoja gerai“, – pridūrė ji.
Ryškėjanti Europos politinės scenos figūra, garsėjanti atviromis nuostatomis, Busch ir pačioje Švedijoje ne kartą atsidūrė polemikos centre. Ji yra pareiškusi, kad ekstremistinė islamo raiška neturi vietos Švedijos visuomenėje, ir kritikavo pro-palestinietiškus protestuotojus už tai, kad, jos manymu, jie grasina žodžio laisvei, kai rengia protestus prie ministerijų.
Šią savaitę Švedijos vyriausybė pasiūlė griežtinti taisykles dėl užsienio nusikaltėlių deportacijos ir ragina kitas Europos šalis peržiūrėti tarptautines konvencijas – ypač JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) dokumentus, kurie gali riboti tokių deportacijų apimtį.
„Jei pažiūrėsime, kur Švedijoje fiksuojamas ginklų naudojimas ir daugiausia gaujų smurto, tai yra rajonai, kuriuose gyvena daug migrantų“, – sakė Busch. Anot jos, net migrantų bendruomenėse jaučiamas supratimas, kad „atsirado kas nors, kas iš tiesų kovoja už švediškas vertybes ir švediškų įstatymų taikymą ir man“.
