Šalyje sparčiai daugėjant elektromobilių, viešojo įkrovimo stotelių operatoriai ieško būdų, kaip keliones padaryti kuo patogesnes. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ diegia sprendimą, leidžiantį įkrovimo sesiją pradėti neatliekant jokių papildomų veiksmų – pakaks prijungti laidą prie elektromobilio.
Iki šiol vairuotojai įkrovimo sesiją turėdavo inicijuoti patys, naudodamiesi mobiliąja programėle arba atsiskaitymo kortele. Dabar procesas bus automatizuotas: įkrovimo stotelė iškart atpažins laidu prijungtą transporto priemonę, o įkrovimo sesija prasidės automatiškai. Vairuotojui tereikės elektromobilį iš anksto užregistruoti asmeniniame mobiliosios programėlės profilyje.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis teigia, kad ši naujovė buvo ilgai laukta elektromobilių vairuotojų. Pasak jo, taip naudotis įkrovimo stotelėmis bus gerokai patogiau, o vairuotojų patirtis – žymiai sklandesnė.
„Skirtingų operatorių stotelėse galioja skirtingos taisyklės. Pastebime, kad klientus tai neretai klaidina – gana dažnai kyla klausimas, kaip teisingai pradėti įkrovimo sesiją. Dabar viskas bus gerokai paprasčiau, o procesas taps panašesnis į įprastą automatinių degalinių veiksmų seką, kai pildomas automobilio kuro bakas“, – aiškina T. Žilionis.
Šis funkcionalumas bus prieinamas visose 47 kW ir didesnės galios įkrovimo stotelėse. Vis dėlto galimybė įkrauti elektromobilį tokiu būdu priklauso ir nuo konkrečios transporto priemonės techninių parametrų. Šiuo metu ši funkcija dar neveikia „Volkswagen“, „Škoda“, „Audi“, „Nissan“, „Mitsubishi“ ir „Peugeot“ markių elektromobiliuose.
„Ieškome sprendimų visų markių elektromobilių vairuotojams. Tikimės, kad bendradarbiaudami su įkrovimo stotelių gamintojais rasime išeitį, kuri leis pagerinti kelionių kokybę be išimties visų markių vairuotojams“, – teigia T. Žilionis.
„Enefit“ valdomų įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje jau viršijo 300.
Konkurencija vairuotojams atneša palankesnes kainas
T. Žilionio teigimu, nemaža dalis žmonių vis dar nesiryžta rinktis elektromobilių dėl dviejų dažnai pasitaikančių, tačiau klaidingų įsitikinimų.
„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įsirengti įkrovimo stotelės namuose, mano, kad elektromobilis apsunkins kasdienybę, nes teks nuolat ieškoti, kur įkrauti automobilį, ir gaišti laiką laukiant, kol bus papildytos energijos atsargos. Taip pat dažnai manoma, kad elektra viešose įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi. Šiandien transporto priemonę krauti viešoje stotelėje gali būti net pigiau nei namuose“, – pabrėžia jis.
Pasak T. Žilionio, gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, stiprėja ir įkrovimo infrastruktūros plėtotojų tarpusavio konkurencija, kuri skatina ieškoti vis palankesnių kainodaros sprendimų. Dėl to vartotojai gali pasinaudoti nuolaidomis, siekiančiomis iki 50 proc.
Praktikoje tai reiškia, kad 22 kW galios įkrovimo stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, o pasirinkus itin greito įkrovimo 320 kW galios stoteles – 24,5 ct/kWh. Tuo tarpu gyventojams, turintiems su biržos kainomis susietus elektros tiekimo planus ir elektromobilius kraunantiems namuose, rugpjūtį vidutinė kaina siekė 21,59 ct/kWh.
„Populiariausių elektromobilių modelių baterijų talpa siekia apie 80 kWh. Pasinaudojus nuolaidomis, tokio automobilio įkrovimas nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o įkrauti namuose – maždaug 17 eurų. Akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis atsisakyti elektromobilio“, – pažymi T. Žilionis.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys patvirtina, kad elektromobiliai gerokai lenkia tradicines transporto priemones pagal ekonominį efektyvumą. Antrąjį šių metų ketvirtį 100 km kelionė elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.
