Jūs mokate už tam tikrą interneto greitį, tačiau žaidimuose matote „lagus“, o vaizdo įrašai stringa? Priežastis gali būti tiek jūsų „Wi‑Fi“ maršrutizatorius, tiek pats tiekėjas. Tikrąjį namų interneto greitį galima sužinoti pasinaudojus nemokamu internetiniu testu, kuris parodo pagrindinius ryšio rodiklius ir padeda suprasti, kur slypi problema.
Interneto greičio testas padeda suprasti, ar nepermokate už perteklinį greitį, ar atvirkščiai – vos „ištempia“ jūsų poreikius. Kaip tai veikia? Greičio testas užpildo tinklą duomenimis, tarsi siųstų ir gautų didelį failą, ir taip patikrina maksimalią jūsų ryšio pralaidą.
Tačiau greitis – ne vienintelis interneto kokybės rodiklis. Jūsų patirtį internete veikia ir kiti parametrai, kuriuos geras testas taip pat parodo.
Pagrindiniai rodikliai
Nepriklausomai nuo to, kokiu testu naudositės, pagrindiniai rodikliai visada tie patys: atsiuntimo (download) greitis, išsiuntimo (upload) greitis ir vėlinimas (ping). Daugelis testų papildomai rodo ir džiiterį – vėlinimo svyravimus, nors kartais šį parametrą reikia susirasti atskirai.
Atsiuntimo ir išsiuntimo greitis
Pagrindiniai skaičiai bet kuriame teste – atsiuntimo ir išsiuntimo greitis. Abu šie rodikliai atspindi pralaidumą, t. y. kiek duomenų ryšys gali perduoti per sekundę.
Kalbėdami apie interneto greitį žmonės dažniausiai turi omenyje būtent atsiuntimo greitį.
Atsiuntimo greitis parodo, kiek duomenų per sekundę galite gauti iš serverio. Tai pagrindinis rodiklis tokioms veikloms kaip vaizdo transliacijos, socialiniai tinklai, muzikos ir tinklalaidžių klausymas.
Išsiuntimo greitis parodo, kiek duomenų per sekundę jūs galite išsiųsti į internetą. Jis ypač svarbus vaizdo skambučiams, internetiniams žaidimams ir turinio kėlimui į socialinius tinklus – nuo jo priklauso, kaip greitai ir kokybiškai kiti mato ir girdi jus.
Tradiciniai interneto tiekėjai daug didesnę pralaidos dalį skiria atsiuntimui nei išsiuntimui. Išimtis – šviesolaidinis (optinis) internetas, kur dažnai atsiuntimo ir išsiuntimo greičiai būna panašūs.
Vėlinimas ir džiiteris
Pralaidumas parodo, kokį duomenų kiekį galima perduoti, o vėlinimas – per kiek laiko duomenys nukeliauja iki serverio ir grįžta atgal.
Vėlinimas matuojamas milisekundėmis (ms). Rezultatas iki 20 ms laikomas labai geru. Internetiniuose žaidimuose svarbu, kad jūsų veiksmai valdikliu ar klaviatūra iškart atsispindėtų ekrane. Kai vėlinimas didesnis nei 20 ms, gali atsirasti įstrigimų ir „lagų“.
Kai kuriuose tinkluose vėlinimas padidėja esant didelei apkrovai. Labai didelis apkrautas vėlinimas dažnai pasijunta koncertuose, masiniuose renginiuose ar tankiai apgyvendintose vietose – tai signalas, kad tinklas perkrautas.
Džiiteris parodo vėlinimo svyravimus. Vidutinis vėlinimas gali būti neblogas, tačiau jei jame kartais pasitaiko staigių šuolių, būtent juos ir fiksuoja džiiteris.
- iki 5 ms – puikus rezultatas,
- 5–20 ms – geras,
- daugiau kaip 20 ms – jau gali kilti problemų su žaidimais ir vaizdo transliacijomis.
Kaip pasiruošti tiksliam interneto greičio testui?
Paleisti greičio testą paprasta – paprastai pakanka vieno mygtuko paspaudimo. Tačiau keli veiksniai gali smarkiai iškreipti rezultatus. Kad gautumėte kuo tikslesnį vaizdą, pravartu į juos atsižvelgti.
„Wi‑Fi“ ar laidinis (Ethernet) ryšys
Testą galite atlikti tiek per „Wi‑Fi“, tiek per laidą (Ethernet). Svarbu suprasti, kokį ryšio tipą testuojate, kad tinkamai interpretuotumėte duomenis.
- Testas per Ethernet dažniausiai parodo realų greitį, kurį suteikia tiekėjas.
- Testas per „Wi‑Fi“ leidžia pamatyti, kiek greičio prarandate dėl belaidžio ryšio.
Jei greitis, vėlinimas ar džiiteris per „Wi‑Fi“ gerokai prastesni nei per laidą, gali būti, kad metas atnaujinti maršrutizatorių.
Kiti įrenginiai tinkle
Greičio testas matuoja bendrą turimą pralaidą. Jei tuo pačiu metu kitas įrenginys parsisiunčia didelį failą, jūsų testo rezultatai bus dirbtinai mažesni. Prieš paleisdami testą, išjunkite ar bent jau sustabdykite kitų įrenginių aktyvų interneto naudojimą.
Atstumas iki maršrutizatoriaus
Testas įrenginyje, esančiame šalia maršrutizatoriaus, duos geriausius „Wi‑Fi“ rezultatus. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kaip ryšys veikia toliau nuo maršrutizatoriaus.
Rekomenduojama testą atlikti tose patalpose ir vietose, kur dažniausiai naudojatės internetu. Jeigu ten greitis ženkliai krenta, verta pagalvoti apie „Mesh“ sistemą ar „Wi‑Fi“ kartotuvą (retransliatorių).
Skirtingas paros metas
Tinklo apkrova skirtingu metu gali skirtis. Pabandykite testą paleisti vadinamuoju piko metu – paprastai tai darbo dienų vakarai, kai daugelis žmonių žiūri filmus ar žaidžia internete. Būtent tuomet tinklas dažniausiai veikia lėčiausiai.
Kaip pasitikrinti namų interneto greitį?
Interneto greitį pasitikrinti labai paprasta: atsidarote greičio testą ir paspaudžiate mygtuką „Start“, „Go“ ar „Test“. Testas paprastai trunka mažiau nei 30 sekundžių, po to ekrane iškart pamatysite pagrindinius rodiklius – atsiuntimo, išsiuntimo greitį, vėlinimą ir, dažnai, džiiterį.
Kaip suprasti ir pagerinti rezultatus?
Jeigu testas per Ethernet kabelį parodė greitį, gerokai mažesnį nei jūsų tarifiniame plane nurodytas „iki … Mb/s“, verta kreiptis į interneto tiekėją. Reikia turėti omenyje, kad greitis per dieną gali svyruoti, o tiekėjai dažniausiai įsipareigoja „iki“ tam tikro greičio ribos. Jeigu problema kartojasi, o tiekėjas jos nesprendžia, verta pagalvoti apie kitą paslaugų teikėją.
„Wi‑Fi“ rezultatų interpretavimas sudėtingesnis. Lėto ryšio priežastimi gali būti pasenęs maršrutizatorius, netinkama jo vieta, trukdžiai nuo kitų įrenginių ar net kaimyninių „Wi‑Fi“ tinklų.
Vidutiniškai rekomenduojama maršrutizatorių keisti kas maždaug penkerius metus, kad jis atitiktų naujausius „Wi‑Fi“ standartus ir galėtų išnaudoti jūsų plano galimybes.
Pastaraisiais metais „Wi‑Fi 6E“ ir „Wi‑Fi 7“ maršrutizatoriai tapo labiau prieinami. Jie gali veikti platesniame, 6 GHz dažnių ruože ir užtikrina žymiai didesnius greičius bei stabilesnį ryšį, ypač daugiabučiuose namuose ar ten, kur daug įrenginių.
Optimalus interneto greitis labai priklauso nuo to, kiek žmonių ir įrenginių juo naudojasi. Tai, kas visiškai pakanka vienam žmogui, dažnai nebebus tinkama penkių asmenų šeimai su išmaniaisiais televizoriais, žaidimų konsolėmis ir „išmaniais“ namų įrenginiais.
