Ukrainai, siekiančiai užtikrinti bet kokios paliaubų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu sutarties įgyvendinimą, reikės Vakarų karių, tačiau rinkėjai dviejose galingiausiose Europos ekonomikose tam aiškiai nepritaria.
Naujausios „POLITICO Poll“ apklausos rezultatai rodo, kad Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai verčiau rizikuotų būsimos taikos stabilumu, nei siųstų savo karius užtikrinti paliaubų laikymosi.
Šios išvados, gautos nepriklausomos apklausų bendrovės „Public First“ apklausus daugiau kaip 10 000 žmonių JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kelia politinių problemų Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris jau pažadėjo, kad pasibaigus karui Prancūzijos kariai bus dislokuoti Ukrainos teritorijoje.
Apklausa taip pat verčia abejoti būsimo taikos susitarimo tvarumu atsižvelgiant į silpstantį JAV susidomėjimą Ukraina ir Europos saugumu. Vašingtonas vis labiau kreipia dėmesį ir resursus į savo regioną, taip pat į Indijos–Ramiojo vandenyno ir Artimųjų Rytų regionus.
Apklausos rezultatai paskelbti likus kelioms dienoms iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių. Kol politikai iš viso pasaulio renkasi metinėje Miuncheno saugumo konferencijoje aptarti gynybos prioritetų, jokių ženklų, kad taikos susitarimas būtų arti, nematyti.
Pastaraisiais mėnesiais Europos ir JAV pareigūnai sutarė dėl preliminaraus susitarimo struktūros, kuri numato Vakarų karinių pajėgų buvimą Ukrainoje siekiant užtikrinti taiką, remiantis Amerikos parama.
Tačiau daugkartiniai derybų raundai iki šiol nesugebėjo įtraukti Rusijos į šį procesą. Didžiausia baimė Ukrainoje ir didelėje Europos dalyje – kad vienašališkas, Maskvai palankus susitarimas arba taikos sutartis be tvirtų saugumo garantijų tik paskatins Putiną ateityje vėl pulti.
„Praėjusių metų pradžioje klausimas buvo, ar galima pasikliauti JAV parama taikai Ukrainoje, tačiau ši apklausa rodo, kad dabar tas pats klausimas gali būti keliamas ir dėl dviejų didžiausių Europos ekonomikų“, – sakė „Public First“ apklausų vadovas Sebas Wride’as. „Jų duodami pažadai gali būti priešingi rinkėjų, kuriuos jie atstovauja, nuomonei.“
Pagal apklausą tik Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje daugiau rinkėjų linkę pritarti karių siuntimui į Ukrainą taikai užtikrinti, nei tam prieštarauti.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris yra pareiškęs, kad daugianacionalinės taikos palaikymo pajėgos būtų „gyvybiškai svarbios“ garantuojant Ukrainos saugumą.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney yra patvirtinęs, kad Kanada rems Ukrainą po bet kokio taikos susitarimo, tačiau kol kas neaišku, ar tam būtų naudojamos ir Kanados karinės pajėgos.
JAV, Vokietijos ir Prancūzijos respondentai dažniau renkasi nesiųsti karių į Ukrainą „net jei tai reikštų taikos regione riziką“.
Vokietijoje ir Prancūzijoje nuostata prieš karių dislokavimą stipriausia. Vokietijoje daugiau nei pusė apklaustųjų – 53 procentai – pasisako prieš taikos palaikymo pajėgų siuntimą. Prancūzijoje 43 procentai respondentų mano, kad šalis neturėtų siųsti karių į Ukrainą, o 33 procentai tokį žingsnį remia.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas yra pareiškęs, kad Vokietija būtų atvira galimybei siųsti karius ir kad „nieko nereikėtų atmesti“, jei būtų pasiektas taikos susitarimas, tačiau bet koks dislokavimas privalėtų gauti Bundestago pritarimą.
JAV 43 procentai respondentų mano, kad amerikiečių kariai turėtų būti laikomi atokiau nuo Ukrainos, nepaisant galimų neigiamų pasekmių regiono taikai. 37 procentai pritaria amerikiečių taikos palaikymo pajėgų siuntimui. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad amerikiečių karių į Ukrainą nesiųs.
Rusija griežtai prieštarauja bet kokiam NATO karių buvimui Ukrainoje.
„Mes reaguosime į bet kokius priešiškus veiksmus, įskaitant Europos karių dislokavimą Ukrainoje“, – gruodį Rusijos Valstybės Dūmoje pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
