Europa turi būti pasirengusi smogti kibernetinėje erdvėje, nes vien atgrasymo strategijos nebepakanka, teigia už technologijas ir saugumą atsakinga Europos Komisijos vadovė.
„Neužtenka vien gintis… Turime turėti ir puolamųjų pajėgumų“, – interviu Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.
Daugelį metų Europos sostinės vengė viešai deklaruoti, kad remia puolamąsias kibernetines operacijas – vadinamąjį „atsakymą į įsilaužimą“ (angl. hack back). Buvo baiminamasi, jog tokie veiksmai gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir konflikto eskalaciją iš tokių valstybių kaip Rusija, Kinija ir kitų.
Tačiau požiūris keičiasi: vis daugiau ES valstybių, įskaitant Vokietiją, Latviją ir kitas, palankiau vertina puolamųjų kibernetinių operacijų vykdymą. Europos Komisija dar gruodį paskelbtame gynybos baltojoje knygoje pabrėžė, kad reikalingi tiek gynybiniai, tiek puolamieji kibernetiniai pajėgumai.
Virkkunen teigimu, Komisija taip pat identifikuoja kritines sritis ir pramonės šakas, kuriose Europa siekia didesnės duomenų kontrolės. Tai – platesnės strategijos dalis, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų ir kurti savąją technologijų bei kibernetinio saugumo pramonę Europoje.
„Nenorime turėti rizikingų priklausomybių jokiose kritinėse srityse“, – pabrėžė ji. „Tai nereiškia, kad planuojame viską daryti tik patys. Ten, kur neturime reikiamų pajėgumų, esame pasirengę bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais ir kurti atsparias tiekimo grandines.“
