Viduržemio jūra vis dažniau laikoma klimato kaitos „karštuoju tašku“ – dėl šylančio vandens čia atsiranda tropinėms platumoms būdingų organizmų. Naujausi mokslininkų duomenys rodo, kad prie Ispanijos krantų aptiktos pavojingus toksinus gaminančios mikrodumblės, galinčios patekti ir į mūsų lėkštes per užterštą žuvį.
Viduržemio jūroje užfiksuotos mikrodumblės Gambierdiscus, galinčios gaminti pavojingus toksinus ir kauptis žuvų audiniuose. Tai pirmasis patvirtintas tokio organizmo aptikimo atvejis Ispanijos žemyninėje pakrantėje, todėl kyla rimtas susirūpinimas dėl jūrų gėrybių saugos šiame regione.
Mokslininkų grupė, vadovaujama Alichantės universiteto ekologų, vadovaujant Césariui Bordehorei, aptiko toksinus gaminančias mikrodumblių rūšis pakrantės vandenyse tarp Denijos ir Chavėjos. Išanalizavus archyvinius mėginius iš tos pačios pakrantės zonos, nustatyta, kad iki 2011 metų Gambierdiscus čia nebuvo aptiktos. Tai reiškia, jog šių organizmų atsiradimas yra naujas reiškinys, susijęs su pastaraisiais dešimtmečiais.
Šios mikrodumblės gamina siguatoksinus – medžiagas, kurios pirmiausia kaupiasi smulkiuose žolėdžiuose organizmuose, ėdančiuose dumblius, o vėliau – juos plėšriais minta didesnė žuvis. Taip toksinai palaipsniui keliauja maisto grandine ir galiausiai gali atsidurti žmogaus lėkštėje. Vartojant tokia medžiaga užterštą žuvį, išsivysto siguatera – maisto toksikozė, pasireiškianti nuo virškinimo sutrikimų iki neurologinių simptomų, tokių kaip dilgčiojimas, niežėjimas ar sutrikęs temperatūros pojūtis.
Surinktuose vandens mėginiuose Gambierdiscus ląstelių skaičius svyravo nuo 20 iki 140 viename litre. Pirminiais duomenimis, šie mėginiai priskiriami rūšiai Gambierdiscus australes, tačiau tai dar turi patvirtinti tolesni genetiniai tyrimai.
Pasak tyrimo autorių, didesnis mikrodumblių kiekis didina tikimybę, kad žuvys sukaups daugiau toksinų, tačiau galutinė rizika priklauso ir nuo konkretaus štamo toksiškumo. Laboratoriniai stebėjimai Balearų salose rodo, kad būtent Gambierdiscus australes paprastai pasižymi gana mažu toksiškumu, tačiau situacija gali skirtis priklausomai nuo vietos ir aplinkos sąlygų.
Reguliavimo institucijos jau koreguoja jūrų gėrybių patikros grafikus. Didžiausia rizika siejama su didelėmis plėšriomis žuvimis, kurios maisto grandinės viršuje gali sukaupti ypač dideles toksinų koncentracijas. Prieš pateikiant laimikį į rinką, imami žuvies mėsos mėginiai ir tiriami laboratorijose. Nustačius toksinus, tokios žuvies prekyba blokuojama.
Mokslininkai pabrėžia, kad šylant Viduržemio jūros vandenims sudaromos palankesnės sąlygos tropiniams mikroorganizmams, kurie anksčiau nepajėgdavo išgyventi žiemą. Tai atitinka bendrą tendenciją, kai dėl klimato kaitos daugelis jūrų rūšių pamažu traukiasi į šiaurę.
Siekdami susidaryti išsamesnį vaizdą, tyrėjai stiprina jūros dugno stebėseną. Gambierdiscus yra bentosinis organizmas – jis auga ant uolų, dumblių ir jūrinės žolės, todėl paprasti vandens mėginiai ne visada leidžia jį aptikti. Dėl šios priežasties dugno mėginių rinkimas tampa itin svarbia ankstyvojo įspėjimo sistemos dalimi.
Specialistai ramina poilsiautojus: tiesioginis kontaktas su šiomis mikrodumblėmis maudantis pavojaus nekelia. Rizika kyla tik suvalgius užkrėstos žuvies, be to, termiškas apdorojimas siguatoksinų nesunaikina. Todėl esminę reikšmę turi būtent laboratorinė kontrolė ir skaidrus tiekimo grandinės valdymas.
Valdžios institucijos ruošiasi scenarijui, kai, toliau šylant jūrų vandenims, naujų toksinus gaminančių rūšių atsiradimas taps nuolatiniu iššūkiu. Tokiu atveju sistemingas jūros ekosistemų monitorings bus pagrindinis rizikų valdymo ir vartotojų apsaugos įrankis.
Primename, kad po audrų Juodosios jūros pakrantėje mokslininkai užfiksavo ir kitą invazinę rūšį – mėlynąjį krabą. Tuzlos limanų teritorijoje aptikti trys šios rūšies atstovai. Mėlynasis krabas laikomas agresyvia ir labai atsparia svetimžeme rūšimi, galinčia daryti spaudimą vietinėms ekosistemoms.
