Astronomai neseniai aptiko išskirtinę planetų sistemą, kuri verčia rimtai pergalvoti iki šiol galiojusias planetų formavimosi teorijas. Netradicinė šios sistemos sandara meta iššūkį mūsų supratimui apie tai, kaip paprastai išsidėsto uolinės ir dujinės planetos aplink savo žvaigždę.
Astronomai atrado žvaigždę su planetomis, kurios išsidėsčiusios visiškai neįprasta tvarka. Manoma, kad ši sistema susiformavo iki šiol dar neregėtu būdu.
Mūsų Saulės sistemoje keturios arčiausiai žvaigždės esančios planetos yra nedideli uoliniai pasauliai, o toliau skrieja dujiniai milžinai. Ilgą laiką manyta, kad toks planetų pasiskirstymas yra tarsi universalus Visatos dėsnis.
Tačiau tolesni stebėjimai, atlikti naudojant „Cheops“ observatoriją, atskleidė ketvirtąją planetą tolimesnėje naujai tirtos sistemos zonoje – ir ji pasirodė esanti uolinė.
„Tai paverčia sistemą tarsi išverstą į išorę: planetų tvarka yra tokia – uolinės, dujinės, dujinės ir vėl uolinė. Uolinės planetos paprastai nesusidaro taip toli nuo savo žvaigždės“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Thomas Wilsonas.
Analizuodami duomenis, mokslininkai atmetė kelis galimus paaiškinimo scenarijus ir priėjo išvadą, kad, tikėtina, planetos šioje sistemoje formavosi po vieną, o ne vienu metu iš tos pačios protoplanetinės disko struktūros, kaip manyta klasikiniuose modeliuose. Tai gali reikšti, kad planetų sistemos Visatoje yra kur kas įvairesnės, nei buvome įpratę manyti pagal mūsų pačių Saulės sistemos pavyzdį.
Be to, kiti nauji tyrimai rodo, kad net ir pažįstamose planetose slypi iki šiol neatskleistos struktūros. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad Veneroje gali egzistuoti milžiniška požeminė struktūra, išskobta vulkaninės veiklos. Jei jos egzistavimas bus patvirtintas, tai bus jau antra Veneroje žinoma lavos tunelio tipo formacija.
